2 spalio, 2019
Andrius Navickas

Mokytojų diena, reformų dulkės ir kelionė link pažadėto prestižo

Daug galvojau, kaip šiemet reaguoti į Mokytojo dieną? Labiausiai nesinori tuščiavidurių sveikinimų, traukiamų ne iš širdies, bet iš švarko kišenių. Geriausias atsakas tiems, kurie teigia dieną naktį  A. Volano gatvėje siekiantys, kad mokytojo profesija būtų prestižinė, tai, kiek šiemet abiturientų rinkosi pedagogines studijas. Paprasčiausiai moksleiviai puikiai mato, kaip mes, politikai, elgiamės su jų mokytojais. Beje, ta ministrė, kuri privertė mokytojus brautis į ministeriją pro langą, rakino tualetus, nesugebėjo ateiti pasikalbėti, dabar gavo atsakingas pareigas užsienyje ir toliau pasakos, kokių permainų reikia mokykloje.

Dabartinis ministras su visais bendrauja labai maloniai. Gali valandų valandas pasakoti apie tai, kaip stengiasi ir norėtų padaryti dar daugiau. Bėda ta, kad po jo sklandaus pasakojimo išlieka keistas jausmas, kad iš esmės nieko tvaraus neišgirdai. Tiesa, kažkas jungiasi, persivadina, optimizuojama, tačiau mokytojams telieka laukti, ką išvys, nusėdus eilinės reformos dulkėms.

Kita vertus, o kokią žinią labiausiai norėtų išgirsti mokytojai iš ministro? Kad sumanyta kokia nors dar viena reforma, šįsyk nusižiūrėta nuo Y valstybės, ir dabar visi klestės ir vargo nematys? Kad bus  didinamos mokytojų algos? Tai jau pažadėta ne kartą, tik kažkodėl esminis didinimas perkeltas į laikotarpį, kai tiems, kurie žada, nebereikės rūpintis, iš kur atrasti tam pinigų. Na, o apie elementarią pagarbą mokytojams ne kalbėti neturėtume – ji turi švytėti  kiekvieno politiko elgesyje. Deja, iki šiol atrodo, kad ŠMS ministerija įkurta ne tarnauti mokytojams, bet juos kontroliuoti ir muštruoti.

Pats ką galiu pažadėti ar palinkėti mokytojams? Ne gi tik kantrybės? Pasakyti gerai žinomą tiesą, kad mokytojai palieka kiekvieno žmogaus gyvenime neišdildomą pėdsaką ir būtent todėl tai, nors ir ne prestižinė, bet nepaprastai svarbi profesija?

Gal geriau kreipti į mokinius, raginant: tausokite ir mylėkite savo mokytojus. Jie nėra tobuli, tačiau tai žmonės, kurie kasdien dovanoja save jums.

Pamenu, kai metus dirbau mokytoju, labai nustebinau mokinius, prisipažindamas, kad man sunku keltis rytais ir nesinori eiti į pamokas. Panašu, kad jie pirmą kartą suprato, kad aš labiau panašus į juos, nei jie manė. Suprato, kad ir aš galiu turėti problemų, man gali ką nors skaudėti. Ne, paskui jie nebuvo nei labai jautrūs, nei empatiški. Tačiau, tikiu, kažkokį pėdsaką jų gyvenime palikau. Tikrai negaliu skųstis, man buvo gera su jais dalintis tuo, kas man atrodė svarbu.

Kur kas didesniu iššūkiu buvo  daugybės dokumentų, planų, ataskaitų pildymas. Visa tai nė kiek nepadėjo man, kaip pedagogui, ir  nemaloniausia tai, kad turėjo nedaug ką bendro su tikrove. Paprasčiausiai turėjau dalyvauti biurokratiniame žaidime, kurio tikslas – parodyti, kad esu kontroliuojamas, pademonstruoti man, kad taisyklės yra viskas, o aš tesu sraigtelis jų mechanizme.

Ar turiu teisę tuo piktintis, jei per kiek daugiau nei du metus, kuriuos esu Seime, nepadariau nieko, kad  mokytojas nustotų būti nesibaigiančių ataskaitų rašytoju? Taip esu opozicijoje, dirbu ne Švietimo komitete, balsavau prieš skubotą mokytojų apmokėjimo tvarkos įvedimą. Tačiau mokytojams reikia ne pasiteisinimų, bet pagalbos išskleisti turimus talentus ir toliau tobulėti.

Tad jaučiuosi ne nusipelnęs, bet veikiau skolingas. Ne tik tokiems puikiems mokytojams, kaip mano pradinių klasių mokytoja, ar jau žemiškąja kelionę baigusi auklėtoja, istorikas, įžiebęs mano širdyje meilę šiam mokslui,  lietuvių kalbos mokytojui poetui, kurio gyvenimo kelias pernelyg greitai nutrūko, bet ir visiems tiems, kurie šiandien išlieka Mokytojai (iš didžiosios raidės). Tikrai stengsiuosi, kiek sugebu, savo politine veikla tą skolą gražinti. Taip pat ir todėl, kad puikiai suprantu, kad mokyklose vyksta kur kas svarbesnė kova už valstybės ateitį nei Seime ar Vyriausybėje.

Baigdamas, noriu visiems mokytojams palinkėti patiems nepamiršti, kokia svarbi misija jums tenka, kokios kilnios profesijos atstovai esate. Net jei aplinkiniai ne visada sugeba tai įvertinti, nuo to profesijos kilnumas ir svarba nemažėja.

 

Užsk. Nr. AN-024


LR Seimo narys Andrius Navickas
15 vasario, 2021

Nepriklausomos Lietuvos atsiradimas agresyvių Rusijos, Vokietijos, Lenkijos pašonėje 1918 metais – tikra Viešpaties dovana. Tereikėjo mažyčio tarptautinės situacijos kryptelėjimo į […]

Andrius Navickas
10 vasario, 2021

Popiežius Pranciškus šiais metais ragina įdėmiai apmąstyti šventojo Juozapo, Jėzaus Kristaus globėjo, pavyzdį.  Kuo mums šiandien gali būti svarbus Juozapas? […]

Andrius Navickas
23 sausio, 2021

Šiandien įprasta daugiausia dėmesio kreipti į blogus dalykus: klaidas, nesėkmes, kvailybės apraiškas. Tačiau, kai dar dirbau žiniasklaidoje, man giliai įsirėžė […]

Andrius Navickas
17 sausio, 2021

Pabandykime trumpai apibendrinti Seimo Rudens sesiją. Ji tikrai buvo specifinė. Net dėl dviejų priežasčių. Pirma, opozicija su valdančiąja dauguma po […]

2 balandžio, 2020

Prieš kelias dienas kalbėdamiesi su pažįstamu vieningai sutarėme, kad, kaip mūsų tėvai laiką skaičiavo iki karo ir po karo, taip […]

16 gruodžio, 2019

Advento laikas tirpsta kaip žvakė. Regis, ką tik degėme pirmąją Advento vainiko žvakę, o jau pusiaukelė. Jau puošiamos eglutės, pasidabino […]

2 lapkričio, 2019

Susitikime nedideliame miestelyje išgirdau atodūsį, kad visi, kurie siekia valdžios, kalba apie rūpestį, teisingumą, bet, kai tik patenka valdžion, moka […]

14 spalio, 2019

Banali tiesa, kad gyvename informacinėje visuomenėje, kur būtent informacija yra tapusi brangiausiu resursu.  Nieko keisto, kad iškyla asmeninės informacijos gynimo […]

12 spalio, 2019

Sveikas protas kužda, kad šiuo metu svarbiausias Seimo darbas – kitų metų valstybės biudžetą. Visos diskusijos turėtų būti apie tai, […]

29 rugsėjo, 2019

Situacija nemaloni ir paradoksali. Seimas tapo neveiksnus. Taip, tas Seimas, kuris ėmėsi griežtos kovos su girtavimu, šiandien primena alkoholiką, griaunantį […]

21 rugpjūčio, 2019

Politinės santalkos pamatai 2008 m. jungiantis Lietuvos konservatoriams ir krikščionims demokratams, buvo paskelbta, kad nauja politinė santalka kuriama, siekiant telkti […]

5 rugpjūčio, 2019

Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Andrius Navickas griežtai kritikuoja dabartines pastangas supriešinti visuomenę, atgaivinant senus politinius ginčus dėl itin sudėtingo […]

25 liepos, 2019

Teiginys, kad kuriame „gerovės valstybę“ tapo naujausia Lietuvos politinio gyvenimo mada.  Kam nesmagu išgirsti, kad visa valstybė pasiryžusi pasirūpinti jo […]

17 liepos, 2019

Seime, kaip žinia, man teko pakeisti šviesios atminties Roką Žilinską, kuris daug metų buvo politinis sodininkų „advokatas“. Tad ir man […]

12 liepos, 2019

Į mane, kaip į Seimo narį, kreipėsi žmogus, kuris jau ne pirmus metus bando pasikeisti pavardę, tačiau jam tai nepavyksta. […]

3 liepos, 2019

TS-LKD Priežiūros komitetas per pastaruosius metus garsėja pakankamai griežtai sprendimais, svarsto ir skiria nuobaudas ne tik eiliniams partijos nariams, bet […]

31 gegužės, 2019

1988 metų birželio 3 dieną susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Laisvės ilgesys įgavo balsą. Pakako pradėti viešai kalbėti apie laisvę, tautos […]

27 gegužės, 2019

Lietuva pamažu keičiasi, vis didesnį politinį svorį įgyja jauni rinkėjai, taip pat didžiųjų miestų gyventojai. Politologai tvirtina, kad kiekvienam žmogui […]

15 gegužės, 2019

Lietuvoje įvyko pirmasis Prezidento rinkimų turas ir net du referendumai. Visa tai, aišku, buvo pastebėta ir populiariausiose tarptautiniu mastu leidiniuose, […]

24 balandžio, 2019

Įsivaizduokite situaciją – suorganizavote didelę talką. Visi jos dalyviai nuoširdžiai dirbo, stengėsi, tikėdamiesi gauti žadėtą atlygį. Tačiau pinigų jį sumokėti […]