Molėtuose pagerbtos Holokausto aukos: prisiminti 1941 metų žydų žudynių įvykiai
Molėtuose rugpjūčio 28-ąją pagerbtas Holokausto aukų atminimas. Minint 85-ąsias 1941 metų įvykių metines, mieste surengti atminimo renginiai „Atminties kelias 1941–2026“, priminę vieną skaudžiausių Molėtų istorijos puslapių – 1941 metų rugpjūčio pabaigoje sunaikintą vietos žydų bendruomenę.
Atminimo diena prasidėjo Molėtų žydų žudynių vietoje. Čia buvo padėtos gėlės ir tylos minute pagerbtos nužudytos aukos. Molėtų rajono savivaldybės vardu pagarbą žuvusiesiems išreiškė meras Saulius Jauneika ir Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Matkevičius.
Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad Molėtų žydų istorija yra neatsiejama viso krašto istorijos dalis. Iki Holokausto žydų bendruomenė buvo svarbi Molėtų gyvenimo dalis – jos nariai dalyvavo miesto ekonominiame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Todėl 1941 metų tragedija reiškė ne tik žmonių netektį, bet ir negrįžtamai pakeitė paties miestelio gyvenimą.
Atminties kelias – nuo miesto iki žudynių vietos
„Atminties kelio“ idėja paremta istoriniu keliu, kuriuo 1941 metais Molėtų žydai buvo varomi į žudynių vietą. Šiandien tas pats kelias tampa atminties ir pagarbos simboliu – juo einant siekiama ne tik prisiminti aukas, bet ir geriau suvokti, kas įvyko Molėtuose prieš 85 metus.
1941 metų rugpjūčio 29 dieną buvo nužudyti Molėtų miestelio žydai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad pasmerkti žmonės turėjo nueiti paskutinę savo gyvenimo kelio atkarpą nuo Molėtų iki žudynių vietos. Ši tragedija tapo viena iš daugelio Lietuvos žydų bendruomenę sunaikinusių Holokausto nusikaltimų dalių.
Molėtų atminimo renginiais siekiama išsaugoti ne tik faktus apie tragediją, bet ir žinojimą apie žmones, kurie iki karo gyveno šiame krašte. Atmintis apie Holokaustą kartu yra ir priminimas, kokią kainą visuomenei gali turėti neapykanta, antisemitizmas, žmogaus nuvertinimas ir abejingumas.
Muziejuje – paroda apie knygą ir atmintį
Po pagerbimo žudynių vietoje Molėtų krašto muziejuje atidaryta Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengta paroda „Knygos ant medžių neauga“.
Parodos pristatymas tapo dar viena proga kalbėti apie žydų kultūrą, istoriją ir jos reikšmę Lietuvos kultūriniam paveldui. Renginio metu Molėtų rajono meras Saulius Jauneika pabrėžė, kad pažinti praeitį būtina tam, kad jos tragedijos nebūtų pamirštos ir kad istorinė atmintis būtų perduodama jaunajai kartai.
Holokausto atminimo renginiai Molėtuose taip pat primena, kad iki 1941 metų žydų bendruomenė buvo neatsiejama miesto gyvenimo dalis. Šiandien apie ją liudija išlikę istoriniai šaltiniai, atminties vietos ir muziejų saugomi pasakojimai.
Filmas priminė 1941 metų rugpjūčio tragediją
Atminimo dienos programą Molėtų kultūros centre pratęsė dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“ peržiūra. Filmas pasakoja apie 1941 metų rugpjūčio 29 dieną Molėtuose įvykusias žydų žudynes.
Filmo istorija paremta Molėtų žydų likimo pasakojimu ir atmintimi. Kūrinys leidžia pažvelgti į tragediją ne tik kaip į istorinį faktą, bet ir kaip į konkrečių žmonių bei bendruomenės sunaikinimą.
„Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“ Molėtų žydų tragedijai skirtas ne pirmą kartą – filmas jau buvo pristatytas įvairiose Lietuvos kultūros erdvėse, siekiant išsaugoti pasakojimą apie sunaikintą bendruomenę ir jos likimą.
Lietuvos žydų genocido atminimo diena oficialiai minima rugsėjo 23-iąją. 2026 metais nacionaliniu mastu jai skirti renginiai taip pat organizuojami Vilniuje, Paneriuose ir Kaune.
Molėtuose surengtas „Atminties kelias 1941–2026“ dar kartą priminė: išsaugoti istorinę atmintį reiškia išsaugoti ne tik datas ir faktus, bet ir žmonių, šeimų bei ištisų bendruomenių istorijas.
