Motinos dieną pasitinkant. Gausi šeima – Linos jaunystės svajonė

„Būti mama – viskas kartu. Ir laimė, ir džiaugsmas.  O didžiausias džiaugsmas, kai vaikas pirmą kartą ištaria žodį MAMA, –  sako Radviliškio rajone gyvenanti septynių vaikų mama Lina Krasauskienė ir pajuokauja. –  Tik mažiausias pirmiausia ištarė tetį, o ne mamą. Buvau net pyktelėjusi. Sakiau, kad taip nesąžininga. Tačiau jis ir dabar – tėčio vaikas.“

Būryje smagiau

Paklausus, ar nėra sunku auginti gausią šeimą, Lina nusijuokia: „Būryje smagiau, tad nepasakyčiau, kad sunku. Aš pati užaugau daugiavaikėje šeimoje. Esame penkios seserys. Nuo jaunystės svajojau ir aš turėti didelę šeimą. Man vyras Sigitas, nors jis šeimoje buvo vienturtis, bet irgi buvo už gausesnę šeimą. Sakė, kad vienam augti buvo neįdomu. Taigi auginame penkias dukras ir du sūnus.“

Prieš 22 metus Lina tapo mama. Šiandien pirmagimė Paulina studijuoja fiziką ir matematiką Vytauto Didžiojo universitete.  Ruošiasi tapti pedagoge. „Ji nuo vaikystės buvo smalsi, žingeidi. Domėjosi fizika. O apsispręsti jai padėjo iš Baisogalos gimnazijos atvažiuojantis fizikos mokytojas Jonaitis. Jis ją paskatino studijuoti fiziką.  Kita dukra Vytauto Didžiojo universitete studijuoja ekonomiką. Jai nuo mažens matematika patiko. Trečia dukra Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre mokosi floristikos meno. Jai labai patinka kažką gražaus sukomponuoti, – pasakoja Lina. – Viduriniosios mokosi Grinkiškio gimnazijoje. O jauniausi – dar mažiukai. Vienas lanko darželį, kitas – paruošiamąją grupę.“

Pasak moters, šeimoje susiklostė tradicija visiems kartu spręsti šeimos reikalus. Net vardus naujagimiams visi kartu renka. Visi į lapelius surašo jiems patikusius vardus, o tikrasis naujojo šeimos nario vardas atrenkamas burtų keliu.
Per šventes ir savaitgaliais dažniausiai susirenka visa šeima. Tik karantinas šiek tiek sukliudo sugrįžti į namus studijuojančioms dukroms. Tačiau tą spragą padeda uždengti šiuolaikinės ryšio priemonės. Tad su dukromis dažnai pasikalba, nes mama, Linos manymu, turi būti ir savo vaikų draugu, su kuriuo jie dalintųsi ir džiaugsmais, ir rūpesčiais, pasipasakotų, kas jų širdelę slegia. „ Jei dukroms kyla sunkumų, klausia mamos patarimo, jei kyla problemų mamai, ji patarimo klausia savo vaikų. Turėjau problemų su sveikata, tai net mažieji buvo labai susirūpinę. Vis prieidavo ir klausdavo, ar man neskauda“, – kasdieniniais rūpesčiais ir džiaugsmais dalijasi Lina.

Pirmenybė – vaikų poreikiams

Įsikalbėjus daugiau, moteris prasitaria, kad daugiavaikei šeimai gyventi kaime nėra lengva. Pirmiausia – sunku susirasti darbą. O jei šeima neturi mašinos, nevairuoja, tai dar sunkiau kur įsidarbinti. Gelbsti prie namų turimas daržiukas, šiltnamis.  Moteris svajoja dar  mokytis. Ir ji, kaip ir jos dukra, norėtų mokytis floristikos, bet kol kas daugiau dėmesio reikia skirti vaikams, ypač patiems mažiausiems, o ne savoms svajonėms.

Nedidelės pajamos nereiškia, kad šeimoje ignoruojami vaikų poreikiai. „Kiek įmanydami stengiamės atsižvelgti į vaikų norus. Mažieji labai nori nuvažiuoti prie jūros. Pasispausime ir, jei nesutrukdys pandemija, šią vasarą važiuosime“, – sako Lina ir apgailestaudama priduria, kad daugiavaikei šeimai nėra palankus visuomenės požiūris. Vaikams tenka mokykloje patirti ir patyčių, ir pasišaipymų. Naujų drabužių ar batų dažnai nenupirksi, o mokykloje, žiūrėk, ima ir pasišaipo, kad su vienais batais vaikšto. „Užtat mums labai naudingas buvo nuotolinis mokymas. Žymiai geresni rezultatai negu lankant mokyklą, – pasidžiaugia mama ir su skaudama širdimi prisimena, kaip mokykloje jos vyriausiai dukrai mokytoja pasakė, kad ji negalės studijuoti universitete, nes ji iš gausios šeimos ir tėvai neturės pinigų jos studijoms. – Kitiems gi priešingai atrodo ir jie mano, kad jei tu turi gausią šeimą, tu esi viskuo aprūpintas, visas už tave padaryta.“ Moteris sakosi piktų replikų įpratusi nebegirdėti, tik labai skaudu dėl vaikų, tad dėl jų mamai tenka ir pastovėti, juk jų mažas širdeles negeras žodis greičiau sužeidža.

Sunkiai įkandamas vaikų poilsis

Nors valstybės parama daugiavaikėms šeimoms ir yra, bet moteris vis tik pasigenda didesnio dėmesio. „Būtų gerai, jei vaikams iš daugiavaikių šeimų atsirasti galimybė pigiau pailsėti stovyklose. Bent pusę stovyklos kainos valstybė galėtų kompensuoti. Vaikams reikalingas poilsis. Vienais metais buvusio rajono mero Antano Čepononio rūpesčiu buvome gavę stovyklą dviem mergaitėms. Stovyklavo Karklėje. Vaikams labai patiko. Šiemet gavome pasiūlymą į stovyklą, bet septynios stovyklavimo dienos kainuoja 270 eurų. O dar vaiko nuvežimas iki stovyklos. Nei aš, nei vyras nevairuojama ir neturime mašinos, tad reikia samdyti, kad kas nuvežtų, parvežtų. Vėl kokie pinigai. Net pas gydytoją, jei nepavyksta prisiderinti prie visuomeninio transporto ir tenka samdyti mašiną, labai skaudžiai atsiliepia šeimos piniginei, – kasdienybės rūpesčiais dalijasi Lina Krasauskienė. – Tačiau išgyvename. Ir vaikus į studijas leidžiame. Kiek galėdami stengiamės jiems padėti susikurti gyvenimo pagrindą. Juk mamai didžiausias turtas yra jos vaikai ir tuo savo turtu labai didžiuojuosi.“