23 kovo, 2022
PTO

Mylime gamtą, bet puodelis rankoje verčia tuo suabejoti

Eglė Razbadauskaitė

Vis labiau šildanti saulė vilioja į gatves, parkus, skverus. Bundančios gamtos vaizdai nuteikia maloniai. Pasėdėti saulės atokaitoje su puodeliu kavos, arbatos ar tiesiog neskubant pavaikštinėtu su bičiuliu – smagu. Mylime gamtą! Bet ar tikrai? Pasak VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistės Eglės Razbadauskaitės, jeigu mūsų rankoje – vienkartinis puodelis, tai išduoda, kad toji meilė gamtai nėra labai didelė.

Popieriniai puodeliai – praktiškai neperdirbami

„Kiekvienas vienkartinis puodelis – tai žala gamtai. Ir nors daugelis vis dar mano, kad popieriniai puodeliai yra ekologiškas sprendimas, deja, tai – klaidingas įsitikinimas. Atsižvelgiant į ataskaitas, pasaulyje šiuo metu perdirbama tik apie 1 proc. tokių popierinių puodelių. Bėda ta, kad didžioji jų dalis yra padengta plonu plastiko sluoksniu, ir tai labai apsunkina jų perdirbimą. Kitų šaltinių tvirtinimu, perdirbama tik 1 iš 400 tokių puodelių. Skaičiuojama, kad į sąvartyną papuolantys tokie puodeliai suyra maždaug per 30 metų. Tai verčia rimtai susimąstyti, perkant gėrimą vienkartiniame puodelyje“, – sako E. Razbadauskaitė.

Pasak PTO atstovės, popieriniams puodeliams pagaminti kasmet iškertama daugiau nei 20 milijonų medžių. Kuo mažiau medžių, tuo iš mūsų atmosferos sugeriama mažiau anglies dioksido, o tai yra didžiulė žala mūsų ekosistemai.

„Suprantu, kad per daugelį rūpesčių nepagalvojame, kad kartu su savimi galėtume nešiotis daugkartinį puodelį ir gertuvę, o galbūt tiesiog pamirštame juos pasiimti. Tačiau mylėti gamtą nereiškia vien tiktai džiaugtis jos grožiu. Kad ir ką mylėtum, prireikia kokiu nors būdu pasirūpinti“, – tvirtina E. Razbadauskaitė.

Ar norime mokėti už vis labiau brangstančius puodelius?

PTO atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad, kylant energetinių išteklių ir žaliavų kainoms, šis procesas atsiliepia ir vienkartinių gaminių kainoms. Kitaip sakant, brangiau teks mokėti ne tik už kavą, bet ir už vienkartinį puodelį, į kurį ta kava bus supilama.

„Europos kavinių savininkai jau vasario mėnesį buvo susirūpinę, kad vienkartinių popierinių puodelių kaina išaugo daugiau kaip tris kartus. Tai lėmė ne tik išaugusios jų gamybos sąnaudos, bet ir logistikos išlaidos, nes didžioji dalis tokių gaminių atkeliauja iš Kinijos. Be to, pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie logistikos trikdžius, kurie sukelia vienkartinių puodelių stygių. Tai – dar viena priežastis tiek vartotojams, tiek ir kavinėms keisti vartojimo kultūrą, pamažu atsisakant vienkartinių gaminių“, – pastebi PTO atstovė E. Razbadauskaitė.

Pūvant išsiskiria aplinką teršiantis metanas

PTO viešinimo ir marketingo specialistė taip pat primena, kad vienkartiniai popieriniai puodeliai yra priskiriami prie pakuočių, tad panaudojus juos reikėtų išmesti į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius. Jei toks puodelis atsidurs bendrųjų atliekų konteineryje, tai didelė tikimybė, kad vėliau pateks į sąvartyną, o jam pūvant į atmosferą išsiskirs metanas, kuris, kaip ir anglies dvideginis, irgi yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

„Jei tokį puodelį išmesime į pakuotėms skirtą konteinerį, tai jis bus panaudotas energijai gauti saugiu būdu sudeginant specialiuose įrenginiuose. Tai visai kas kita, jei nutartume sudeginti jį namų krosnyje. Degindami namie kartu su popieriumi sudeginsime ir tą plastiko sluoksnį, į aplinką paskleisime gamtai ir sveikatai neigiamą poveikį turinčius teršalus“, – sako PTO atstovė.

Kodėl turėtume atsisakyti vienkartinio popierinio puodelio?
  • Popierinio puodelio paviršius padengtas plastiku, todėl tai – praktiškai neperdirbamas gaminys.
  • Įprastam puodeliui pagaminti reikia 0,58 litro vandens, o jo anglies pėdsakas atitinka iki 60,9 gramo į atmosferą išmetamo anglies dioksido.
  • Popieriniams puodeliams pagaminti pasaulyje per metus prireikia 20 mln. medžių.
  • Tvarkant popierinių puodelių atliekas jie dažniausiai sudeginami energijai išgauti. Tai irgi padidina anglies pėdsaką.
  • Jei panaudoti popieriniai puodeliai nėra tinkamai sutvarkomi, jų sudėtyje esantis plastikas pavirsta itin didelį neigiamą poveikį aplinkai turinčiu mikroplastiku. Jungtinėje Karalystėje atliktais duomenimis, mikroplastiko randama net trečdalyje šios šalies vandenyse sugaunamų žuvų.

 


10 birželio, 2022

Klaipėdos centre, krapnojant maloniam vasariniam lietučiui, penktadienį rinkosi tvaraus gyvenimo būdo entuziastai. Danės skvere Lietuvos jūrų muziejus jau antrą kartą […]

10 birželio, 2022

Penktadienį, Druskininkų savivaldybės kieme, buvo pristatyti 2 nauji elektriniai autobusai, kurie pradės darbą aptarnaujant viešojo transporto keleivius mieste. Tai yra […]

9 birželio, 2022

Minėdamas Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Baltijos aplinkos forumas praneša apie 5 kartus išplėstą Punios šilo teritoriją, kuriai suteiktas gamtinio rezervato […]

5 birželio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, dalyvavo antrus metus iš eilės Prezidentūroje vykstančiame Žaliųjų idėjų festivalyje, […]

1 birželio, 2022

Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą. Nepaisant to ir šioje […]

S. Žiūros nuotr.
27 gegužės, 2022

Garsaus tarpukario Lietuvos karininko P. Lukšio vardu pavadinta judri gatvė tampa daug žalesnė. Penktadienį vilniečiai prie profesionalų pasodintų 75 medžių […]

12 gegužės, 2022

Vyriausybė pritarė, kad gamtoje užaugusių vynuoginių sraigių tvarkymo paslaugos būtų įtrauktos į Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas […]

Staffan Widstrand nuotr.
8 gegužės, 2022

„Tai tuomet siūlau pritarti kartu su protokoliniu sprendimu.“ – taip šiandien Vyriausybės posėdžiui pirmininkaujanti Ingrida Šimonytė patvirtino nutarimą, kuriuo didžiąją […]

2 gegužės, 2022

Rekordinis Lietuvos paplūdimių skaičius – net 8 – šią vasarą iškels Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie […]

26 balandžio, 2022

Šiandien minimos 36-osios Černobylio atominės elektrinės avarijos metinės. 1986 m. balandžio 26 d. šios elektrinės reaktoriuje įvyko sprogimas ir į […]

23 balandžio, 2022

Balandžio 23 d. vyko didžiausia iš visų iki šiol buvusių miško sodinimo talka – Nacionalinis miškasodis. Visuose 26-iuose Valstybinių miškų […]

22 balandžio, 2022

Balandžio 22-oji – Tarptautinė Motinos Žemės diena. Ši diena pabaigia kovo 20-ąją, per pavasario lygiadienį, prasidėjusį Žemės mėnesį ir skatina […]

6 balandžio, 2022

Trys šalies savivaldybės – Tauragės, Druskininkų ir Jonavos – skatindamos gyventojus aktyviau naudotis viešuoju transportu, artimiausiu metu planuoja įsigyti 16 […]

Aura Zigmontienė, Simo Bernoto nuotr.
6 balandžio, 2022

Visas pasaulis jau daugiau nei mėnesį seka naujienas, vykstančias Ukrainoje, kurioje vasario 24-osios naktį Rusija pradėjo karą. Tai – socialinė, […]

EP narys Bronis Ropė
1 balandžio, 2022

Žaliųjų bei Socialistų ir demokratų politinės grupės Europos Parlamente patvirtino, kad atmes ES pasiūlymą ženklinti dujas ir branduolinę energiją kaip […]

Laura Petruškė
23 kovo, 2022

Tikriausiai daugelio namuose vis dar galėtume rasti plastikinį maišą, pilną kitų plastiko maišelių, laukiančių, kol bus panaudoti dar kartą. Vos […]

15 kovo, 2022

Pasauliui žvelgiant į tvaresnę ateitį, žaliąja kryptimi žengia ir statybos sektorius, kuriame taip pat ieškoma būdų, kaip sumažinti poveikį aplinkai. […]

7 kovo, 2022

2022 m. vasario 25 d. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai VĮ Valstybinių miškų urėdijai […]

11 vasario, 2022

Valstybinių miškų urėdija (VMU) informuoja, kad Kaišiadorių rajone, Palapojės kaime, Paparčių girininkijoje nugriuvo Lapojos upelio užtvanka. Užlieta dalis aplink esančio […]

9 vasario, 2022

Vilniaus miesto savivaldybė, pirmadienį gavusi skundą apie plastiko dalelių taršą Neryje, kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Vilniaus […]