Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose – KTU spindesys
Šią savaitę vykusioje Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonijoje geriausia pastato konversija pripažintas KTU tarpdisciplininis eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“, o KTU Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkams Vaidui Petruliui, Brigitai Tranavičiūtei, Pauliui Tautvydui Laurinaičiui įteiktas apdovanojimas už aukštos kokybės architektūros istorijos tyrimą, grąžinantį išeivijos architektų kūrybą į tėvynę.
Iš 125 paraiškų vertinimo komisija atrinko ir įvertino 9 kategorijų laimėtojus – nuo gyvenamųjų namų iki urbanistinių projektų, nuo teorinės sklaidos iki tvarių inovacijų.
Geriausia konversija komisija pripažino Kauno technologijos universiteto laboratorijų centrą „M-Lab“. Apdovanojimas įteiktas architektų studijai „G.Janulytės-Bernotienės studija“ (architektės Guoda Zykuvienė, Rimantė Lydytė, Gražina Janulytė-Bernotienė) už pagarbią reikšmingo modernistinio urbanistinio komplekso taškinę transformaciją, skatinančią pažangų universiteto infrastruktūros atsinaujinimą.
Unikalus pastatas Kaune
Kaip pabrėžė KTU „M-Lab“ Veiklos vystymo vadovė dr. Lolita Jurkšienė, šis apdovanojimas Kauno technologijos universitetui (KTU) iš tiesų yra labai svarbus.
„Apdovanojimo kategorijoje minimi terminai „transformacija“, „pažanga“, „atsinaujinimas“ atspindi ne tik mūsų naujausio KTU studentų miestelio pastato veidą. Tai žodžiai, kurie šiandien Universitete kartojami bene kasdien. Jie turi strateginę reikšmę kalbant ne tik apie nuoseklų modernios organizacijos identiteto puoselėjimą, bet ir apie tvarų įgalinančios aplinkos kūrimą, dėmesį svarbiausių mūsų veiklos procesų – studijų ir mokslo – inovatyvumo skatinimui, mūsų miesto unikalumo didinimą. Džiaugiamės apdovanojimu kartu su pastato architekčių komanda, kurių kūrybiškumas, drąsa, užsispyrimas ir išskirtinis dėmesys kiekvienai detalei pelnytai sulaukia aukščiausių įvertinimų!“, – pabrėžė ji.
Pasak „M-Lab“ architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės, jos komandai pasisekė, kad jos laimėjo KTU „M-Lab“ konkursą pastatui. Šioje vietoje anksčiau buvo legendinė studentų kavinė „Kolegos“.
„Turėjome puikų partnerį statytojo – KTU – asmenyje. Rezultatas – projekto realizacija, kuri įgyvendino pirminės idėjos tiesas, įtvirtino „M-Lab“ pastatą KTU Studentų miestelio ansamblyje. NAA apdovanojimu labai džiaugiamės, nes suprantame, kad nėra aukštesnio vertinimo, nei kolegų įvertinimas“, – pabrėžė ji.
Atskleidė išskirtinę lietuvišką išeivijos kultūrą
Kategorijos „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ apdovanojimas skirtas monografijai „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“. Apdovanojimas įteiktas knygos autoriams KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkams Vaidui Petruliui, Brigitai Tranavičiūtei ir Pauliui Tautvydui Laurinaičiui už aukštos kokybės architektūros istorijos tyrimą.
Pasak KTU doc. V. Petrulio, šis įvertinimas yra svarbus ne tik kaip komandos pripažinimas, bet ir kaip ženklas, kad išeivijos architektūros tyrimai randa savo vietą platesniame akademiniame ir kultūriniame lauke.
„Kartu tai ir padrąsinimas tęsti darbą. O mūsų tyrimų laukas iš tiesų platus. Šiuo metu mūsų dėmesio centre yra Šiaurės Amerika. Tikimės parašyti monografiją, kuri plačiau pristatytų pokario kartos architektūrinę kūrybą egzilyje. Tačiau ir Pietų Amerika, Australija, kur gyveno ir dirbo lietuvių architektai, taip pat mažai pažintos ir vilioja naujais iššūkiais“, – apie savo planus kalbėjo KTU mokslininkas.
Jo ir kolegų parašytoje monografijoje pristatomas vieno savičiausių ir reikšmingiausių lietuvių bendruomenės JAV architektų Jono Muloko gyvenimas ir kūryba. Savo kūrybinį kelią pradėjęs nepriklausomoje Lietuvoje, J. Mulokas, kaip ir visa jo amžininkų karta, Lietuvą paliko kaip karo pabėgėlis. Patekę į pabėgėlių stovyklas Vokietijoje, lietuviai per penkerius metus išsisklaidė po visą pasaulį.
Dalis jų apsistojo Šiaurės Amerikoje. Nepaisant politinės ir geografinės prarajos, skiriančios Lietuvą ir svečias šalis, išeiviai balansavo tarp būtinybės prisitaikyti prie svetimos aplinkos ir nenumaldomo įsitikinimo, kad Lietuva bus išlaisvinta, o buvimas svetur tėra tik laikinas epizodas.
Išeivijoje gyvenusi karta suformavo ypatingą architektūrinį stilių, kuriame glaudžiai susipynė laikmečio architektūros tendencijos ir politinė misija kurti savąją architektūrą kaip lietuviškumo manifestą. Gilus šios misijos pajautimas J. Muloko ir jo amžininkų kūrybai ne tik suteikia prasmės lietuvių architektūros istorijoje, bet ir yra ryškiausių Šaltojo karo architektūrinių liudijimų bendras globalaus pasaulio paveldas.
Valstybinė iniciatyva
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai – tai valstybinė iniciatyva, pradėta 2023 metais, kurios tikslas – nuosekliai stiprinti architektūros vertinimo kultūrą Lietuvoje, skatinti viešą ir profesionalią diskusiją apie architektūros reikšmę visuomenėje, atkreipti dėmesį į kokybiškos aplinkos kūrėjus bei aktualizuoti architektūrą kaip viešąjį interesą atliepiančią sritį.
Šie apdovanojimai siekia matomumo ne tik profesinėje bendruomenėje, bet ir plačiojoje visuomenėje – kviesdami vertinti architektūros indėlį į miestų ir regionų tapatybę, aplinkos tvarumą, viešųjų erdvių kokybę, kultūrinę atmintį ir ateities viziją.
Iniciatyvą įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Vertinimo procesas grįstas profesionalumu, skaidrumu ir įtrauktimi – vertinimo komisiją kasmet sudaro įvairių sričių ekspertai, kurie analizuoja pateiktus darbus pagal kriterijus, atspindinčius aktualiausias architektūros raidos kryptis. Daugiau informacijos Nacionalinių architektūros apdovanojimų interneto puslapyje https://naapdovanojimai.lt.
