Naisių bendruomenė – keliaujanti bendruomenė
Naisius atranda vis daugiau žmonių: susipažinti su šiuo kraštu atvyksta būriai ekskursantų, šeimos ar pavieniai lankytojai. Visi laukiami pastatuose ir po atviru dangumi įkurtuose muziejuose ir lankytinose vietose: Šiaulių rajono literatūros muziejuje (Z. Gėlės namuose), Baltų dievų, Inkilų, Baltų žolynų, kultūros rūmuose įkurtame Naisių žemės istorijos muziejuje, Žemaitukų žirgyne, naujai supiltoje Baltų arenoje. Atvykusieji gali naudotis nemokamomis gidų paslaugomis arba savarankiškai aplankyti norimas vietas.
Naisiškių jau nebestebina kasdieniai lankytojų būriai ir kiekvienas gyventojas gali didžiuotis galėdamas svečiams parodyti gražią, jaukią ir puoselėjamą aplinką. Mylintiems savo kraštą, jos istoriją visada norisi susipažinti ir su kaimynų bei tolimesnių vietovių praeitimi ir dabartimi, todėl naisiškiai dažnai mėgsta pakeliauti. Vyresnieji pasakoja, kad kelionių tradicija tęsiama jau ne vieną dešimtmetį.
Kelionių padaugėjo, kai 2009 m. buvo įkurta Naisių bendruomenė, kuriai nuo pirmos dienos vadovauja Rita Žukauskienė. Būdama dar ir Šiaulių rajono literatūros muziejaus darbo organizatore, ji puikiai supranta istorijos, kultūros, literatūros svarbą žmogui, todėl parenkami maršrutai visada yra prasmingi ir turiningi. Keliauti tapo dar patogiau, kai „Agrokoncernas“ įsigijo autobusą, kuriuo dabar naisiškiai vyksta į visas keliones, ir yra dėkingi Ramūnui Karbauskiui už galimybę naudotis šia transporto priemone. Aplankyta jau daug Lietuvos vietų, vykta į Estiją, Latviją, Lenkiją. Kelionės dažniausiai būna pažintinės: norima sužinoti, kuo įdomios ir svarbios lankomos vietos. O vasarą vieną dieną vykstama į Lietuvos pajūrį – tai poilsiui skirtas laikas, kurį kiekvienas išnaudoja skirtingai: vieni kaitinasi saulėje, kiti lanko muziejus, treti sportuoja važinėdami dviračiais ar žaisdami tinklinį.
Šiais metais naisiškiai keliavo tris kartus: gegužės mėnesį buvo aplankytas pamario kraštas (Švėkšna, Ventės ragas, Rambynas, Bitėnai, Mingės kaimas, laivu plaukta į Kuršių marias), liepos mėn. – Palanga (poilsinė kelionė), o rugpjūčio 7 d. – Latvija.
Į kaimyninę Latviją ekskursija rengiama jau ne pirmą kartą, bet kiekvieną kartą lankomos vis kitos vietos. Keliauja skirtingo amžiaus žmonės, todėl stengiamasi, kad įdomu būtų visiems. Šios kelionės tikslas buvo susipažinti (o kai kuriems dar kartą aplankyti) su Rygos zoologijos sodu bei Rundalės rūmais. Zoologijos sode auginami gyvūnai ir paukščiai (ypatingai tolimųjų kraštų) nepaliko abejingų: grakščiu didingumu žavėjo žirafos, dryžuotieji zebrai, puošniais ragais – elniai, išraiškingu stotu – begemotai, kai kuriems šiurpuliukai nugara bėgiojo stebint šaltakraujus gyvūnus (varles ir gyvates) ar tamsoje gyvenančius skorpionus, peles. Įspūdžių tikrai netrūko ir vaikams, ir suaugusiems: Rygos zoologijos sodas buvo lyginamas su kitais lankytais zoologijos sodais, jame apsilankiusieji nebe pirmą kartą stebėjo jo permainas.
Antroji tą dieną lankyta vieta – didingieji XVIII a. F. B. Rastreli projektuoti Rundalės rūmai ir parkas – Kuržemės hercogo Ernsto Johano Birono vasaros rezidencija. Trumpai susipažinę su rūmų bei juose gyvenusių šeimų (Bironų, Zubovų ir Šuvalovų) istorija, naisiškiai aplankė pagrindines baroko bei rokoko stiliaus sales, kurios stebino puošnumu bei prabanga. Labai įdomi ir turtinga ten eksponuojama istorinė kolekcija, menanti rūmų klestėjimo laikmetį. Pietinėje rūmų pusėje pasitiko įspūdingas prancūziško stiliaus parkas: gyvatvorių ornamentuose įrėminti gėlynai, didžiulis rožynas, įdomiai suformuotos pergolės, skiriančios parko zonas. Didžiulį susižavėjimą visiems kėlė Latvijos pasididžiavimas – Rundalės rūmai, dažnai vadinami ir Baltijos Versaliu.
Naisiškių kelionė, kurią lydėjo kaitri rugpjūčio saulė, baigėsi palikdama daug gerų įspūdžių. Grįždami namo tradiciškai dėkojome vairuotojui Vadimui Šapovalovui, vienas kitam bei kelionės organizatorei R. Žukauskienei, kuri užsiminė, kad rudenį planuojama aplankyti teatrą. Pritardami anglų rašytojo bei žurnalisto G. K. Čestertono minčiai, jog „kelionės lavina protą“, kelionių tradiciją tikrai tęsime.
