24 vasario, 2026
VMU

Namai sugrįžtantiems paukščiams: ką reikia žinoti prieš keliant inkilus

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą.

Uždarieji inkilai su landa

Dažniausiai keliami uždarieji, turintys apvalią angą-landą, inkilai. Tokie inkilai skirti paukščiams, kurie peri drevėse, todėl jiems svarbu, kad lizdas būtų uždaras ir apsaugotas nuo vėjo bei lietaus.

Uždaruose inkiluose dažniausiai apsigyvena zylės, musinukės, žvirbliai, bukučiai ir varnėnai. Pagrindinis šių inkilų skirtumas – landos dydis. Jei landa per maža, paukštis negalės patekti į vidų, o jei per didelė – inkile gali apsigyventi nepageidaujamos rūšys ar net plėšrūnai.

Maždaug 28 mm skersmens anga labiausiai tinka mėlynosioms zylėms, 32 mm – didžiosioms zylėms ir musinukėms. Žvirbliams reikalinga apie 35 mm, o varnėnams – maždaug 45 mm skersmens landa.

Tokie inkilai dažniausiai kabinami soduose, parkuose ir miškuose 2–4 m aukštyje.

Pusiau atviri inkilai

Ne visi paukščiai renkasi uždarus inkilus. Kai kurios rūšys lizdus krauna pusiau atvirose vietose: pastogėse, nišose, po stogais ar tarp šakų. Jiems skirti pusiau atviri inkilai. Tai dėžutės tipo konstrukcijos, kurių priekinė sienelė nėra visiškai uždara – paliekama didesnė anga arba tik dalis sienelės.

Tokiuose inkiluose gali apsigyventi raudonuodegės, liepsnelės, pilkosios musinukės ar kielės. Šios rūšys mažiau linkusios rinktis visiškai uždaras lizdavietes, todėl pusiau atvira konstrukcija joms yra tinkamesnė.

Vis dėlto pusiau atviri inkilai yra mažiau apsaugoti nuo plėšrūnų, todėl juos būtina kabinti ramiose vietose, kur nėra lengvos prieigos katėms ar kiaunėms. Dažniausiai jie tvirtinami prie pastatų sienų, po stogeliu ar kitose nuo lietaus apsaugotose vietose.

Dideli inkilai pelėdoms ir plėšriesiems paukščiams

Kai kurios paukščių rūšys yra didesnės, todėl joms reikia erdvesnių lizdaviečių. Pelėdos ir kai kurie plėšrieji paukščiai taip pat gali naudotis inkilais.

Pelėdoms skirti inkilai yra dideli ir tvirti, gaminami iš storų lentų ar rąstų. Jie kabinami aukščiau nei įprasti inkilai – paprastai 4–8 m aukštyje, miško pakraščiuose ar kitose ramiose vietose. Tokiuose inkiluose gali apsigyventi naminės pelėdos, lututės ir kitos panašios rūšys.

Šiuos inkilus pagaminti ir iškelti sudėtingiau nei įprastus, nes jie turi būti didesni, tvirtesni ir kabinami aukščiau. Tačiau pastangos atsiperka – pelėdos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, padėdamos reguliuoti graužikų populiaciją.

Kolonijiniai inkilai

Kolonijiniai inkilai skirti paukščiams, kurie peri grupėmis, arti vieni kitų. Tokie inkilai primena daugiabutį, kuriame įrengti keli lizdų skyriai su atskiromis angomis. Kiekviena pora turi savo lizdavietę, tačiau visi gyvena vienoje konstrukcijoje.

Kolonijiniai inkilai dažniausiai tinka žvirbliams, taip pat kai kurioms kregždžių rūšims, kurioms įrengiami specialūs lizdų moduliai. Jie veiksmingiausi ten, kur jau gyvena atitinkamų rūšių paukščiai. Kartais kolonijiniai inkilai užimami ne iš karto, o tik po metų ar dvejų.

Dažniausiai jie kabinami ant pastatų sienų ar didesnių medžių kelių metrų aukštyje.

Inkilai šikšnosparniams

Pavasarį šikšnosparniai, pabudę iš žiemos miego, ieško ramių, šiltų ir sausų slėptuvių. Vasarą tokiomis slėptuvėmis gali tapti specialūs inkilai, kuriuose jie ilsisi ir augina jauniklius.

VMU miškininkai primena, kad šikšnosparnių inkilai skiriasi nuo paukščių inkilų. Patekimo anga turi būti siaura ir pailga – dažniausiai 1,5–2 cm pločio plyšys inkilo apačioje arba priekinėje dalyje. Tokia anga padeda apsaugoti nuo plėšrūnų ir skersvėjų bei palaikyti stabilesnę temperatūrą inkilo viduje.

Šiuos inkilus rekomenduojama kabinti 3–5 m aukštyje, ramioje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, atsuktoje į pietus ar pietryčius.

Tinkamas inkilas yra didelė pagalba vasarojantiems paukščiams

Miškininkai ragina gyventojus inkilus kelti atsakingai ir domėtis, kokioms rūšims jie skirti. Tinkamai sukaltas inkilas gali tapti saugiais namais ne vienai paukščių kartai.

Inkilus rekomenduojama kabinti kelių metrų aukštyje, stabiliai pritvirtinti, o angą nukreipti į rytus arba pietryčius, kad būtų išvengta stiprių vėjų ir perkaitimo. Inkilų gamybai patariama naudoti natūralią medieną. Reikėtų vengti plastiko ar metalo, kurie gali perkaisti. Vidaus paviršių reikėtų palikti šiurkštų, kad jaunikliai galėtų lengvai išlipti. Nerekomenduojama naudoti cheminių impregnantų ar stiprių dažų.

Inkilai turėtų būti reguliariai prižiūrimi – geriausia juos išvalyti rudenį arba ankstyvą pavasarį.


14 liepos, 2026

Savaitgalį Žuvinto biosferos rezervate į laisvę buvo paleisti paskutiniai trys šiemet čia užauginti meldinių nendrinukių jaunikliai. Jie buvo paskutinė – […]

12 liepos, 2026

Keliems šimtams klimato aktyvistų surengus protestą prieš Neries pakrančių urbanizaciją sostinės Žirmūnų mikrorajono ir Vingio parko teritorijose, Vilniaus miesto savivaldybė […]

LSU mokslininkas Edmundas Jasinskas
7 liepos, 2026

Pasaulio futbolo čempionatas milijonus sirgalių sutelkia prie televizorių ekranų, mobiliųjų telefonų ir fanų zonų, o milijonai kitų leidžiasi į keliones, […]

3 liepos, 2026

Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška savo potvarkiu paskelbė savivaldybės lygio ekstremalią situaciją dalyje Kazlų Rūdos savivaldybės – Jūrės tvenkinio […]

K. Martinaičio nuotr.
2 liepos, 2026

Prieš tris metus Dzūkijos nacionaliniame parke šalia Marcinkonių-Varėnos kelio buvo atvertos gamtiškai vertingos žemyninės kopos. Iš anksto planuota gamtotvarkos priemonė […]

1 liepos, 2026

Trečiadienio pavakarę Vilniuje, Europos aikštėje, vyksta protestas prieš planuojamą Neries pakrančių urbanizaciją Žirmūnuose ir Vingio parko teritorijose.  Sostinės centre, šalia […]

4 birželio, 2026

Anykščiuose vykusioje diskusijoje politikai, gamtininkai, vietos bendruomenės ir miškininkystės sektoriaus atstovai diskutavo apie miškų ateitį ir regiono plėtrą. Dalyviai sutarė, […]

VMT nuotr.
3 birželio, 2026

Jau rugsėjo 1 d. Lietuva Europos Komisijai turės pateikti pirmąjį Nacionalinio gamtos atkūrimo plano projektą, kuriame svarbią vietą užims ir […]

1 birželio, 2026

Lietuva turi tvirtą ir brandžią branduolinės bei radiacinės saugos reguliavimo sistemą, o reikšmingų neatitikimų tarptautiniams standartams šalyje nenustatyta. Tokias išvadas […]

28 gegužės, 2026

Lietuvos miškuose gyvenančios skruzdėlės – nepastebimos, tačiau itin svarbios ekosistemos dalyvės. Valstybinių miškų urėdija (VMU), vykdydama tvarią miškų priežiūrą, daug […]

21 gegužės, 2026

Marijampolės savivaldybėje plytinti Amalvos pelkė – viena įspūdingiausių ir vertingiausių Lietuvos šlapynių. Tai didžiausia pelkė Suvalkijoje, išsiskirianti unikalia augalija, gyvūnija […]

21 gegužės, 2026

Rumšiškėse šį antradienį Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai pradėjo nacionalinę iniciatyvą „Milijonas medžių Lietuvai“. Lietuvos etnografijos muziejaus teritorijoje kartu su iniciatyvos […]

4 gegužės, 2026

Kupiškio rajone pirmadienį užsidegė Šepetos durpynas, pranešė ugniagesiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo, kad 13.23 val. gautas pranešimas, jog […]

4 gegužės, 2026

Prestižinį švarios ir saugios aplinkos statusą – Mėlynąsias  vėliavas – pelnę Lietuvos paplūdimiai galės jomis džiaugtis net dvejus metus. Tokį […]

4 gegužės, 2026

Valstybinė miškų tarnyba (VMT), direktoriaus Mindaugo Tarnausko įsakymu, pradėjo plataus masto vidinį patikrinimą, kuriuo siekiama įvertinti, ar leidimai plyniesiems sanitariniams […]

28 balandžio, 2026

ES teisės aktų leidėjai antradienį patvirtino pirmąsias bendras Europos taisykles dėl kačių ir šunų gerovės, įskaitant žiauraus elgesio su gyvūnais […]

26 balandžio, 2026

Balandžio 25 d. daugiau nei 4 tūkst. žmonių dalyvavo Nacionaliniame miškasodyje – vienoje didžiausių kasmetinių aplinkosauginių iniciatyvų Lietuvoje. Ją organizavo […]

NaturaFest / Eglės Sukackienės nuotrauka
25 balandžio, 2026

Gegužės 16 dieną vienoje įspūdingiausių Lietuvos saugomų teritorijų – Kurtuvėnų regioniniame parke – vyks keliaujantis gamtos festivalis „Natura Fest“. Tai – vienos […]

20 balandžio, 2026

Gamtos riterio garbingą titulą turintis Bronius Šablevičius – biologas, ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras, literatas, fotografas, išleidęs keliolika mokslinių ir savo […]

1 balandžio, 2026

Vyriausybė pritarė, kad Rūdninkų karinio poligono teritorijoje esantys 419,6 hektarų dydžio valstybinės miško žemės plotai būtų paversti kitomis naudmenomis, šiuose […]

Regionų naujienos