Narystė EBPO užbaigia Lietuvos įsitvirtinimą pasaulinėse organizacijose

Gegužės 30 d. (Paryžius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos (EBPO) susitarimą. Jį ratifikavus Seimui, Lietuva oficialiai taps 36-ąja šios organizacijos nare. Lietuvą įstojus į EBPO pasveikino ceremonijoje dalyvavęs Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas, EBPO vadovas Angelo Gurria.

Lietuva yra viena greičiausiai stojimo į EBPO procesą užbaigusių šalių per visą šios organizacijos istoriją. Pasak Prezidentės, tai rodo sutelktas visos valstybės pastangas ir stiprią politinę valią. Narystės siekį EBPO Tarybai šalies vadovė pristatė prieš penkerius metus. Simboliška, kad švęsdama atkurtos nepriklausomybės šimtmetį šiandien Lietuva užbaigia savo įsitvirtinimą pasaulinėje arenoje – EBPO yra paskutinė iš svarbių tarptautinių organizacijų, į kurias įstojame.

Prezidentės teigimu, EBPO yra ypač įtakinga organizacija – tai de facto pasaulio galingųjų valstybių G-7 sekretoriatas ir G-20 idėjų kalvė. Todėl narystė mums suteiks daugiau galimybių prisidėti formuojant pasaulio ekonominę darbotvarkę, geopolitinius procesus.

Šalies vadovė pabrėžia, kad EBPO suteikia milžinišką potencialą Lietuvai. Jau pats stojimo procesas pastūmėjo seniai pribrendusias reformas, o visateisė narystė duos dar daugiau naudos. Didžiausios galimybės Lietuvai atsiveria 5 srityse: ekonomikos ir viešojo valdymo, finansų, švietimo, socialinės apsaugos ir kovos su korupcija.

EBPO formuoja geriausias šalių ūkio valdymo praktikas, todėl ekonomikos srityje Lietuva ir toliau koncentruosis į valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumą ir skaidrumo didinimą. Dar stojimo metu buvo imtasi svarbių urėdijų ir susisiekimo įmonių pertvarkų, realiai pradėtas valstybės valdomų įmonių depolitizavimas. Todėl naudojantis EBPO ekspertize numatoma ir toliau tęsti šias valstybei svarbias reformas.

Didelis dėmesys bus skiriamas šalies pramonės stiprinimui ir inovacijų plėtrai – pasitelkiant EBPO ekspertizę Lietuva sieks užtikrinti geriausias sąlygas kurti naujas darbo vietas, didinti konkurencingumą, skatinti progresyvų verslą. Dar stojant į EBPO Prezidentė inicijavo pokyčius mokslo ir inovacijų politikoje – šiandien valstybės finansavimas mokslui jau skiriamas už pažangą ir išradimus, o ne už pastatų išlaikymą, inovatyviam verslui taikomos mokestinės lengvatos.

Finansų ir fiskalinės politikos klausimai yra vieni svarbiausių EBPO veiklos prioritetų. Todėl EBPO ekspertizė bus svarbi formuojant ir įgyvendinant Lietuvos fiskalinę politiką, užtikrinant šalies finansinį stabilumą, geresnį ekonomikos procesų prognozavimą ir analizę. EBPO šalys bendradarbiauja prisidėdamos prie kovos su mokesčių vengimu pasinaudojant slėpimo schemomis, siekdamos išvengti dvigubo apmokestinimo.

Ypač Lietuvai svarbi narystės nauda švietimo srityje, nes EBPO narių patirtis vertinama kaip geriausia pasaulyje. Pasinaudodami ja galėsime spręsti konkrečius Lietuvos švietimo iššūkius. Dar derybų metu EBPO atliko Lietuvos švietimo sistemos analizę, kuri leido operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų lopant švietimo spragas. Prezidentė pagal EBPO rekomendacijas taip pat inicijavo pokyčius profesinio mokymo srityje, kad studijos būtų konkurencingos ir atitiktų darbo rinkos poreikius.

Vienas iš svarbiausių EBPO standartų – skaidrumas. Todėl Lietuva ketina ir toliau stiprinti antikorupcines priemones. Dar stojimo metu Prezidentė pati inicijavo Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis buvo dešimteriopai padidintos baudos už korupcinius nusikaltimus. Ši iniciatyva buvo ypač svarbi vertinant Lietuvos pažangą kovoje su korupcija.

Taip pat EBPO didelį dėmesį skiria socialinės apsaugos stiprinimui bei pajamų nelygybės mažinimui šalyse narėse. EBPO ekspertai padeda valstybėms tobulinti mokesčių sistemas, kad jos ne tik užtikrintų pakankamas valstybės pajamas, bet ir būtų socialiai teisingos, mažintų skurdą.