NATO vadovas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų fondą Ukrainai apginkluoti
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai, kad Aljansas labiau įsitrauktų į ginklų siuntimą Kyjivui, antradienį pranešė pareigūnai.
Trečiadienį NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano, siekdami sukurti paramos Ukrainai paketą iki liepos mėnesį Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Užsienio reikalų ministrai aptars, kaip geriausia organizuoti NATO paramą Ukrainai, kad ji būtų stipresnė, nuspėjama ir patvaresnė“, – sakė NATO pareigūnas. „Per ministrų susitikimus balandį galutiniai sprendimai nebus priimti, diskusijos tęsis artėjant Vašingtono viršūnių susitikimui liepos mėnesį“, – pridūrė pareigūnas.
Pareigūnų ir diplomatų teigimu, siūloma 32 NATO šalims prisidėti prie fondo atsižvelgiant į jų ekonomikos dydį. Tačiau kai kurie įspėjo, kad išlieka svarbių klausimų, kaip veiks finansavimas, planas greičiausiai labai pasikeis po aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone. „Dar reikia nueiti ilgą kelią – daugelis sąjungininkių turi klausimų dėl praktinių susitarimų“, – sakė anonimiškumo pageidavęs NATO diplomatas.
Pasak pareigūnų, J. Stoltenbergo pasiūlymas taip pat numato, kad NATO perimtų daugiau kontrolės koordinuojant ginklų tiekimus Kyjivui iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu prižiūri paramą. J. Stoltenbergas tvirtino, kad tai gali apsaugoti ginkluotės srautus Ukrainai nuo politinių pokyčių NATO šalyse, ypač turint galvoje, kad Donaldas Trumpas siekia sugrįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį vyksiančius rinkimus, sakė pareigūnai.
Toks žingsnis reikštų didelį poslinkį Vakarų kariniam Aljansui, kuris iki šiol kaip organizacija nesiunčia ginklų Ukrainai, nes baiminasi, kad tai gali priartinti NATO prie konflikto su Rusija. Iki šiol NATO siunčia Ukrainai tik nemirtiną pagalbą, tačiau atskiros narės tiekia ginklų už dešimtis milijardų dolerių.
NATO užsienio reikalų ministrai taip pat turėtų aptarti, kas pakeis J. Stoltenbergą, kai Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas netikėtai metė iššūkį favoritu laikomam Nyderlandų premjerui Markui Ruttei. Pasak diplomatų, M. Rutte turi maždaug 90 proc. NATO šalių palaikymą, bet Vengrija ir Turkija gali sutrukdyti susitarti dėl kandidato prieš viršūnių susitikimą.
