30 lapkričio, 2017

Naudingi kalbos kultūros patarimai: apie Kūčias ir Kalėdas

Apie Kūčias ir Kalėdas

Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, kūno ir dvasios apsivalymo laikas. Mąstydami apie būties dalykus,  turbūt dažnokai pamąstome ir apie tai, kaip rašyti žodį adventas – didžiąja ar mažąja raide.

Žodį adventas rašome mažąja raide, kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas. Kirčiuojame pagal 2-ąją kirčiuotę: adveñtas, adveñto, adveñtui, adveñtą, adventù, adventè.

Kalėdų išvakarėse švenčiame Kūčias. Valgoma vakarienė – kūčios

Taigi Kūčios vartojamos dviem reikšmėmis: 1) Kalėdų išvakarių diena (rašoma iš didžiosios raidės – Kūčios) ir 2) Kalėdų išvakarėse valgoma vakarienė (rašoma iš mažosios raidės – kūčios), žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2006). „Lietuvių kalbos žodyne“ (t. 6, Vilnius, 1962, p. 758; http://www.lkz.lt/) teikiama dar viena kūčių reikšmė – „virti nugrūsti kviečiai, valgomi Kalėdų išvakarėse su miešimu“. Žodis Kūčios yra 2 kirčiuotės: Kū̃čios, Kū̃čių, Kū̃čioms, Kūčiàs, Kū̃čiomis, Kū̃čiose.

Vadinasi, gali būti rašoma dvejopai: Kūčių vakarienė (vakarienė tam tikra išskirtine proga) ir kūčių vakarienė (vakarienė iš tam tikrų valgių).

Per Kūčių vakarienę dalinamės kalėdaičiu (ne plotkele) – Dievo duona, Dievo pyragu. Kalėdaitis simbolizuoja šeimos bendrystę, vienybę, artumą, šilumą.

Kirčiuojame taip (2 k.): kalėdáitis, kalėdáičio, kalėdáičiui, kalėdáitį, kalėdáičiu, kalėdáityje.

Tradicinis Kūčių valgis – kūčiukai (ne sližikai ar šližikai – tai neteiktina svetimybė, atėjusi iš lenkų k.).

Kirčiuojame (2 k.): kūčiùkas, kūčiùko, kūčiùkui, kūčiùką, kūčiukù, kūčiukè.

Dar kitaip gali būti vadinama prėskučiais. Lietuvių kalbos žodyne (t. 13, Vilnius, 1984, p. 38), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2006) teikiama žodžio prėskutis reikšmė – „Kūčių kepinukas, valgomas su aguonų pienu“. Kirčiuojame (2 k.): prėskùtis, prėskùčio, prėskùčiui, prėskùtį, prėskučiù, prėskùtyje.

Kalėdų rytą visi džiaugiamės sulaukę pačios džiugiausios šventės. Norėdami vieni kitus pasveikinti, kartais suabejojame, kaip sveikinti: sveiki sulaukę šventų Kalėdų ar sveiki sulaukę Kalėdų! Žodis šventas neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas. Todėl tikrai ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be minėtojo žodžio. Jei rašydami sveikinimus norime rašyti ir žodį šventas, tai vartokime trumpinį šv. Sutrumpinimas šv. nelaikomas tikrinio vardo sudedamąja dalimi, todėl paprastai rašomas mažąja raide: šv. Kalėdos, tačiau stilistiniais sumetimais pavartota didžioji raidė irgi ne klaida.  

Labai džiugu, kad neišnyko graži tradicija prieš didžiąsias metų šventes nusiųsti sveikinimo atvirukus mums brangiems žmonėms, parašyti elektroninį laišką, paskambinti ar tiesiog sutiktą gatvėje praeivį ar kaimyną pasveikinti. Primintina, kad taisyklingesni sveikinimai yra be prielinksnio su, pvz.: Sveiki sulaukę šventų Kalėdų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Venkime tokių dėl rusų kalbos įtakos paplitusių konstrukcijų, pvz.: Sveikinu su Kalėdomis! Sveikinu su gražiausiomis metų šventėmis! Sveikinu su Naujaisiais metais! Tai ne klaida, tačiau mūsų kalbą skurdina.

Kristaus gimimo šventė Kalė̃dos  yra 2-osios kirčiuotės (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“), taigi Kalė̃dų, Kalė̃doms, Kalėdàs, Kalė̃domis… Etimologiškai pavadinimas siejamas su lenk. kolęda, rus. кoлядa.

Kalėdų ar kalėdinis?

Šių dviejų formų vartojimas yra labai subtilus. Jei nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan.   

Jei kalbame apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, tai vartojame būdvardį kalėdinis (-ė), pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų. Žinoma, bus blogai, jei imsime išpardavinėti Kalėdas, taikyti Kalėdų nuolaidas…Juk ne viskas gyvenime perkama ir parduodama! Taigi vengdami dviprasmybių, vartokime: kalėdinis išpardavimas, kalėdinė nuolaida, kalėdinė prekyba.

Parengta pagal www.vlkk.lt


Kazimieras Garšva / manokrastas.lt nuotr.
10 gegužės, 2021

Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso […]

15 gruodžio, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

4 liepos, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

28 birželio, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

31 gegužės, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

4 gegužės, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

19 balandžio, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

18 balandžio, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

14 balandžio, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

7 balandžio, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]

8 kovo, 2017

Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą […]

31 sausio, 2017

Valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje. 1995 m. sausio 31 […]

26 sausio, 2017

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių […]

25 sausio, 2017

Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. […]

19 gruodžio, 2016

Jau šį savaitgalį švęsime Kalėdas. Ar žinote, kad tuo žodžiu vadinta ne tik Kristaus gimimo šventė. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ […]

14 lapkričio, 2016

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, […]

26 liepos, 2016

Liepos 26-oji – Onìnės – šv. Onos šventė, Onos vardo diena. Gal kiek ir keista, bet senovėje labai stengdavosi iki […]

7 liepos, 2016

Šiais metais  Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja daug dėmesio skiria kavinių bei restoranų valgiaraščių bei viešųjų užrašų kalbai. Šios įstaigos […]

1 liepos, 2016

Šiandien, liepos pirmą dieną, – Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką […]

29 birželio, 2016

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, […]