Nauja vartotojų teisių apsaugos institucija – Lietuvos advokatūra
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Advokatūros įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino Lietuvos advokatūros kaip institucijos, spręsiančio advokatų ir jų klientų ginčus dėl nesąžiningų standartinių sutarčių sąlygų, statusą. Įstatymas numato, kad komisijos narius skirs Advokatų taryba kartu su teisingumo ministru.
„Tai reikšminga žinia šalies žmonėms, nes ginčus dėl teisinių paslaugų sutarčių sąlygų spręs vartotojų ir žmogaus teisių srityje pripažinimą pelnę specialistai“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Pasak Advokatų tarybos pirmininko, vartotojas, sudaręs sutartį su advokatu, bus tikras, kad ji atitinka aukščiausius sąžiningumo reikalavimus.
Advokatų taryba nuosekliai siekia, kad gyventojai gautų aukštos kvalifikacijos teisines paslaugas. Tą rodo ir ginčų nagrinėjimo statistika. Antai prie Advokatų tarybos veikiantis advokatų profesinės etikos pažeidimus analizuojantis Drausmės komitetas pernai pateikė 169 išvadas. Šiemet atnaujintos sudėties šis savikontrolės institutas dar produktyvesnis – per pusmetį pateiktos 132 išvados, vertindama jose nurodytus argumentus Advokatų taryba iškėlė 16 drausmės bylų.
Advokatūroje skundų dėl galimų įvairių advokato profesinės etikos pažeidimų kasmet gaunama apie 200–300. Apie 10–13 proc. jų nagrinėjimas baigiamas iškeliant drausmės bylas.
Palyginti su neseniai viešai skelbtais duomenimis, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) patenkina 3 proc. pareiškėjų skundų: pernai sulaukusi apie 15 tūkst. skundų, VTAT pripažino 500 vartotojų reikalavimus. Finansinių paslaugų sektoriuje šis rodiklis dar mažesnis – Lietuvos bankas patenkino vieno vartotojo reikalavimus iš 137 kreipimųsi dėl komercinių bankų.
Įstatymo nuostatos dėl Lietuvos advokatūros kaip vartotojų teisių apsaugos institucijos įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Iki to laiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos advokatūra įpareigoti priimti įgyvendinamuosius aktus.
Poreikis keisti teisinį reguliavimą teisinių paslaugų srityje kilo po to, kai 2015 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismas pripažino, jog 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tipinėms teisinių paslaugų sutartims.
