Naujiena mokyklose – integruotas socialinis ugdymas

Ne mokyti kalti faktus, bet ugdyti socialiai sąmoningą moksleivį. Dešimt mokyklų Lietuvoje, po tiek pat Latvijoje ir Estijoje šiemet išbandys naują socialinio ugdymo programą – integruotas ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo pamokas.

Tokios, vienerių mokslo metų trukmės, programos tikslas – padėti 9-12 klasių mokytojams mokyti suprasti socialinės tikrovės reiškinius, ugdyti socialiai sąmoningus moksleivius. Pamokose keliami klausimai apie aktualias socialines problemas: skurdą, vartotojiškumą, socialinius tinklus, propagandą ir kt. Šios programos iniciatorius – Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, taip pat Edukologijos universitetu ir Vytauto Didžiojo gimnazija.

„Mokytojai susiduria su problema, kaip ugdyti platesnį mąstymą, kritinį požiūrį. Patiems mokiniams sudėtinga orientuotis nuomonių jūroje, gebėti atsirinkti ir kritiškai įvertinti informaciją. Nesvarbu, ar kalba eitų apie mokslo metų ilginimą, minimalaus atlyginimo kėlimą ar Brexitą – tai temos, apie kurias mokyklose kalbama labai mažai, o viešojoje erdvėje labai daug, nors jos lygiai taip pat įdomios ir suaugusiesiems, ir paaugliams. Šie klausimai išeina už mokyklinių programų ribų, todėl gali trikdyti mokytojus. Nebūtina turėti atsakymų į visus klausimus, reikia mokytis, ieškoti atsakymų kartu su mokiniais. Dabartinės ugdymo programos tam nepritaikytos“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Mokytojų apklausa parodė, kad, jų nuomone, integruoto ugdymo taikymui labiausiai trukdo bendrųjų programų neatitikimas – jos integruotam mokymui tiesiog nepritaikytos. Taip pat – laiko trūkumas, žinių stoka. Tikimasi, kad ateityje naujoji programa, kuri rengiama konsultuojantis su integruoto ugdymo pirmūnais pasaulyje – suomiais, taps geru pavyzdžiu ir atspirties tašku tradicinį mokymąsi keičiant inovatyviu, į pamokas įtraukiant daugiau aktualių reiškinių analizės, atsisakant sauso teorinio mokymo.

„Šiandieniame pasaulyje faktų kalimas prarandą prasmę. Išmoktus faktus mokiniai pamiršta jau iškart po atsiskaitymo. Socialinėje tikrovėje viskas nuolatos kinta, todėl svarbu išmokyti mąstyti, besikeičiant aplinkybėms, ugdyti gebėjimą argumentuoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Faktai ir informacija sensta ir keičiasi, bet kritinio mąstymo kompetencija reikalinga visuomet”, – teigia M. Vyšniauskaitė.

Jau šiemet programą išbando dešimt mokyklų Mažeikiuose, Joniškyje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Utenoje, Molėtuose, Vilniuje, Alytuje ir Šakiuose.