15 sausio, 2020

Naujoje komedijoje apie kaimynų santykius susitinka dvi aktorių kartos

Dienos šviesą išvydo naujausias legendinio „Urvinio žmogaus“ kūrėjų darbas – komedija apie kiekvienam lietuviui iki skausmo pažįstamus, kuriozų kupinus kaimynų santykius. Legendiniai teatro aktoriai Janina Matekonytė ir Sigitas Jakubauskas bei jų jaunieji kolegos Martynas Vaidotas ir Erika Račkytė scenoje virto nesutaikomų skirtumų kupinais gretimų sklypų gyventojais, tarp kurių įsitaisiusi ne vietoje pastatyta tvora įžiebė virtinę netikėčiausių, komiškiausių ir iki ašarų kvatotis priversiančių akistatų bei nutikimų. Spektaklio aktoriai su režisieriumi Andriumi Povilausku sutiko papasakoti apie premjerą ir savo kaimynystės patirtis.

„Kaimynai“ – kūrinys apie amžinai aktualią temą: kaimynų santykius. Kaip šią temą sekėsi gvildenti ruošiantis premjerai?

S.Jakubauskas: Šioje pjesėje – daugybė istorijų, apie kurias kiekvienas, jei ir nepatyrė pats, yra tikrai girdėjęs iš artimų žmonių. Tai labai tipiška lietuviška situacija – dėl paprastų dalykų, žemės lopinėlio, įvyksta konfliktas. Šios istorijos – ir kurioziškos, ir juokingos, bet tuo pat metu tragikomiškos: kiekvienai pusei atrodo, kad jie patys teisiausi. Nors tai galima vadinti kartų konfliktu, manau, jog tai – visų pirma požiūrių ir gyvenimiškos patirties konfliktas. Tai yra amžini, dramaturgijoje visais laikais gvildenami klausimai – kaip meilės, taip ir kartų santykių tema.

J.Matekonytė: Manau, kad daugelis šioje temoje atpažins save. Iš tiesų, žmonėms kartais verta pasižiūrėti į veidrodį ir atrasti save per meno kūrinius.

A.Povilauskas: Originali amerikiečių pjesė yra adaptuota mūsų žiūrovui, nes kalbėti apie svetimos šalies gyventojų konfliktą ir jų santykius nėra taip artima. Kūrinyje užkoduoti ne tik kaimynų ar kartų, bet ir laikmečio konfliktai. Vienoje vietoje gyvena žmonės, patyrę sovietmetį, ir ten ateina naujoji karta, kuri žino tą laikmetį tik iš tėvų ir senelių. Man įdomu pajusti, kaip žiūrovas pamatys šį konfliktą, kaip jame pažins save.

Visi keturi „Kaimynų“ veikėjai – charakteringos asmenybės, kurias primenančius realaus gyvenimo atitikmenis, ko gero, pažįsta kiekvienas spektaklio žiūrovas. Papasakokite, kaip sekėsi repetuojant su savo vaidmenimis susigyventi, ką atradote įdomaus? Galbūt tarp savęs ir personažų pastebėjote panašumų?

J.Matekonytė: Manoji Virginija – solidi moteris, šių laikų valdininkė. Kadangi tos pagyvenusios poros, Ferdinando ir Virginijos, gyvenimas yra tarsi dviejuose laikmečiuose – sovietiniame ir šiuolaikiniame, – bandėme atrasti, kas gi yra sovietinis žmogus, kaip jis elgiasi dabartinėse situacijose.

S.Jakubauskas: Kiekvieną kartą aktorius savo personaže ieško kažko neapčiuopiamo – kartais mintis ateina iš pamatyto vaizdo, pažįstamo tipažo, kitų žmonių pasakojimų. Kaip Janina jau ir sakė, personažai labai atpažįstami mūsų visuomenėje – du vyresnieji ir du šiuolaikiniai veržlūs, verslūs jauni žmonės. Mano personažas Ferdinandas – tipiškas buvęs nomenklatūros darbuotojas, dabar esantis pensijoje, užsiimantis tik sodininkyste. Jis puoselėja savo sodą ir daržą, turi visai kitų idėjų.

M.Vaidotas: Mano personažas – Amerikos lietuvis ir tai yra man iki šiol nepažintas iššūkis. Kodėl iššūkis? Tikrai nelengva perimti visiškai kitokį požiūrį į pasaulį, per amerikietišką prizmę pažvelgti į Lietuvoje vykstančią situaciją. Mano personažą iš esmės stebina Lietuva, nes čia viskas yra kitaip. Tai, kas jam atrodo savaime suprantama, čia yra kvestionuojama, ir atvirkščiai. Jis yra tas žmogus, kuris bando gyventi geriau. Manau, kad jis labai stengiasi tai daryti, bet susiduria su kaimynais, kurie jį priverčia elgtis taip, kaip seniau. Ir vėl klasikinė situacija – norėjau kaip geriau, o išėjo dar blogiau, nei visada… kaip kaimynai norėjo (juokiasi).

E.Račkytė: Vaidinu besilaukiančią, labai jautrią ir emocingą moterį. Nors pati niekada nesilaukiau, tai vaidinti atrodo tikrai paprasta – mano galva, pas mus, moteris, šie dalykai yra užkoduoti. Scenoje turiu pilvą, ant jo susidedu rankas ir man atrodo, kad taip ir turi būti! Mano herojė – labai gera, rami, maloni, domisi ekologija… Pradžioje maniau, kad mes visiškai skirtingos. Bet kuo toliau, tuo daugiau atrandu panašumų. Dabar zero waste dalykai, ekologija tapo mados reikalu, bet mano herojei viskas rūpi labai natūraliai, jai ypač svarbi gamta, kiekvienas paukštelis ir bitė. Jai tai rūpi organiškai, o ne iš komercinės pusės, kuri dabar taip išpopuliarėjo. Man tai labai gražu. Džiaugiuosi, kad turiu teisingą personažą.

Pasikalbėkime apie tai, kiek jums patiems artima kaimynystės tema. Pastaraisiais metais daug kalbama apie tai, kad šiuolaikiniai žmonės yra susvetimėję, tad ir kaimynų ryšys nebėra toks glaudus, kaip anksčiau. Ar jūs pastebite tą skirtumą?

S.Jakubauskas: Taip, tai tikra tiesa. Pats esu gimęs kaime, Alytaus rajone, ir iš vaikystės prisimenu kaimynus kaip artimą bendruomenę. Visi vieni kitus pažinojome, artimas kaimynas buvo tarsi šeimos narys. Dabar gyvenu nuosavų namų rajone – prieš kurį laiką dar buvo vieni kaimynai, su kuriais bendraudavome, o dabar likę pagrinde jauni žmonės – vieni kitiems nelendame į akis, pasisveikiname ir tiek.

J.Matekonytė: Esu pokario vaikas ir atsimenu, kaip anuomet žmonės būdavo tokie tarpusavyje susitelkę, išvargę nuo tremčių, netekčių, okupacijos ir besikeičiančios valdžios… Dėl to kaimas gyveno kaip šeima. Kiekviena nelaimė ir kiekvienas džiaugsmas buvo bendri. Tiesa, dabar aš tikrai gerai sugyvenu su savo kaimynais mieste, manau, kad gerai sutarti yra labai svarbu. Bet yra vienas juokingas dalykas – už miesto, kur turime sodybą, atsirado nauji miško savininkai. Patys jie namo neturi, bet miške pasistatė tokią būdelę ir apsistatė privačios valdos ženklais. Į ežerą eiti negalima, ant jų lieptelio užlipti negalima (juokiasi)… Ką padarysi – yra tokių žmonių.

S.Jakubauskas: Tokių kurioziškų situacijų dėl kokios nors tvoros yra dažnam buvę, ypač – su kitos kartos žmonėmis. Ir nebūtinai tie seniai būna blogi! Jaunieji kartais irgi turi labai stiprų nuosavybės jausmą. Juokingi tie ginčai dėl kelių centimetrų žemės, bet aplink jų – pilna.

M.Vaidotas: Pritariu Janinai, kad su kaimynais reikia gyventi draugiškai, nors kartais per repeticijas traukiu per dantį juokaudamas, jog nebūtinai. Aš pats esu iš Kauno, užaugau sovietiniame penkiaaukštyje, kur užeiti į svečius pas kaimyną, ypač – toje pačioje laiptinėje, buvo visiškai normalus dalykas. Mane kaimynų mama augino taip pat sėkmingai, kaip ir paties mama! Tuo tarpu mano seneliai augo panašiai, kaip Janina. Pas juos buvo varteliai, per kuriuos eidavo į svečius pas kaimynus. Tik dabar ten vietoje vartelių jau yra ištisa tvora… Kaip pas mus Amerikoj sako – „high fence makes good neighbors“ (liet. aukšta tvora – geri kaimynai, aut.).

A.Povilauskas: O ką lietuviai sako?

J.Matekonytė: Kad sosiedas svarbiau už gimines, nes giminė toli, o sosiedas – už tvoros (visi juokiasi).

 

Nuotaikingus kaimynų nuotykius išvysti galite Marijampolės miesto kultūros centre jau sausio 22 dieną.

 


25 vasario, 2021

Vis ilgiau šviečiant saulei motociklininkai su nekantrumu laukia kovo mėnesio ir pirmųjų šiltų dienų, kai po žiemos pertraukos vėl galės […]

23 vasario, 2021

Konkurencija kazino internete industrijoje ir kitų verslų sektoriuose intensyvėja kiekvieną dieną. Galima pastebėti, kad kiti verslo sektoriai iš lėto pradeda […]

14 vasario, 2021

XXI-ajame amžiuje išgirsti istoriją apie atsitiktinio susitikimo metu užgimusią meilę darosi vis sunkiau. Plačios galimybės bendrauti internetu, telefonu su visu […]

12 vasario, 2021

Dieninės užuolaidos – klasika, kuri niekuomet neišeis iš mados. Nors šiuo metu yra daug kitų langų uždengimo būdų, tačiau dieninės […]

3 vasario, 2021

Daugybė žmonių savo namuose laiko augintinius. Tiek šunys, tiek katės su nagais arba dantimis gali pažeisti baldus, taip pat ant […]

29 sausio, 2021

Kasmet, vos atšventę Naujuosius, daugybė laimingų įvairaus amžiaus įsimylėjėlių su nerimu ima laukti vasario 14-osios. Ar sveikinti savo širdies draugę […]

29 sausio, 2021

Buvęs ugniagesys gelbėtojas, dabar Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus specialistas Aidas Ardzijauskas, praėjusių metų spalio 1 d. pradėjęs bėgimą […]

Talkšos ežeras / Z. Medžidovo nuotr.
19 sausio, 2021

Pasivaikščiojimas vandeniu – skamba labai stebukliškai. Tačiau jei tas vanduo užšalęs – tada pirmyn. -15 laipsnių šalčio nepabūgę šiauliečiai savaitgalį […]

19 sausio, 2021

miegamasis turi būti viena jaukiausių namų vietų namuose

13 sausio, 2021

Nuo senų senovės Aistmarių ir Kuršių marių žvejai žiemą stintas į pašautus po ledu tinklus viliodavo ypatingu muzikiniu instrumentu: į […]

13 sausio, 2021

Ilgai lauktas sniegas nudžiugino ir mažus, ir didelius. Traukiame iš sandėliukų rogutes, slides, ruošiame morkas sniego senių nosims, puošiame lauką […]

31 gruodžio, 2020

Pagal komandų iš Lietuvos, startuojančių sunkiausiomis pasaulyje ištvermės lenktynėmis tituluojamame Dakaro ralyje, ir gyventojų skaičiaus santykį mūsų šalis neabejotinai išsiveržė […]

30 gruodžio, 2020

Daugelis sutiks, kad bėgimas – ypač populiarus būdas treniruotis, bėgimą galima sieti su begale puikių savybių, tai puikus būdas mesti […]

Veiviržėnų miestelio centras
30 gruodžio, 2020

Klaipėdos rajono gyventojai jau tradiciškai prieš šventes buvo kviečiami dalyvauti Lauko erdvių puošybos konkurse ir originaliai, meniškai, puošmenomis iš ekologiškų […]

29 gruodžio, 2020

Pirmoji vieta socialiniame tinkle „Facebook“ ir 2,1 milijardo vaizdo įrašų peržiūrų. Tokiais lapkričio mėnesio pasiekimais gali didžiuotis internetinio lietuvių žurnalo […]

23 gruodžio, 2020

Sportas yra svarbus dėl daugybės įvairių priežasčių. Taigi, nieko keista, kodėl sportuojančių žmonių yra tiek daug. Na, o, kad sportuoti […]

UAB „Busturas“ nuotr.
22 gruodžio, 2020

Šiauliuose kalėdinę atmosferą kuria ir prie miesto puošimo prisideda patys gyventojai. Gruodžio pradžioje paskelbta akcija kvietė puošti langus šviečiančiomis dekoracijomis. […]

21 gruodžio, 2020

„Man norisi visko, kas žalia“, – rinkdamasi apyrankę su smaragdo detalėmis, taria gera draugė. Ar tai atsitiktinumas ar vis dėlto […]

E. Kurausko nuotr.
12 gruodžio, 2020

Gruodžio 11 dieną Vilniaus universitetas kartu su Prezidentūra ir Vilniaus miesto savivaldybe įžiebė unikalią kalėdinę instaliaciją, kuri papuošė Universiteto gatvę. […]

10 gruodžio, 2020

Paspaudus šaltukui Lietuvos žiemos sporto centre nuo antradienio prasidėjo balta žiema.  Patrankos pučia sniegą, rengiama slidinėjimo trasa. Sprendimas gaminti sniegą […]