Ne tik Čiurlionio mūza: naujas šokio spektaklis kvies Sofiją pažinti kitaip
Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje? Kiek pajėgi atlaikyti meilė atsidavus jai net po mylimo žmogaus netekties? Ansamblis „Lietuva“ scenoje prikelia dar vieną pasakojimą apie istorines asmenybes – nuo kovo 5-6 d. pristatomas naujas šokio spektaklis „Sofija“. Premjera įvyks Vilniaus senajame teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak spektaklio kūrėjų, M. K. Čiurlionio metais dėmesys daugiausiai buvo skiriamas menininko nuopelnams ir biografijai, kas įkvėpė mąstyti priešingai – šįkart žiūrovai kviečiami jautriai pažinčiai su jo mūza, daugybę moterų šiandien įkvepiančia Sofija Kymantaite – Čiurlioniene.
„Laikas atsigręžti į žmogų, kuris geriausiai suprato, giliausiai išjautė M.K. Čiurlionio genialumą esamuoju laiku. Žmogų, kuris, mūsų nuomone, nepelnytai liko savo vyro šešėlyje. Sofija – gyvenimo vingiuose atsilaikiusi moteris. Jos išmintis, meilė, kova, pasiryžimas ir atsidavimas tiesiog įkvepia. Tyrinėdama biografiją supratau, kad jai labai daug teko patirti, tos patirtys skatins reflektuoti ir žiūrovus, sukels provokuojančius klausimus“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.
Šokio spektaklis „Sofija. Genijaus šešėly“ sužadins naujas, šių asmenybių kontekste kiek mažiau atskleistas temas. Ką reiškia gyventi su genijumi? Kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą? Kokia prasmė kovoti ir saugoti kiekvieną vyro atsiminimą? Kiek meilė pajėgi atlaikyti skurdą, nepripažinimą? Kiek vaidmenų telpa vienoje moteryje?
Ne tik Čiurlionio mylimoji
„Čiurlionis – vienas labiausiai intriguojančių lietuvių menininkų, kurio gyvenimas, kūryba ir mintys leidžia ne tik gilintis į savitą meno filosofiją apie amžiną kūrinio nebaigtumą, klausti, kur yra riba tarp genialios kūrybos ir beprotybės, bei jaudintis dėl nepripažinimo ar skurdo. Šalia to galime žavėtis nepaprasta meilės istorija su tvirta išskirtine moterimi – Sofija Kymantaite. Aktyvi lietuvybės puoselėtoja, visuomenininkė, rašytoja, viena pirmųjų literatūros ir teatro kritikų. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė – genijaus mokytoja, mūza, mylimoji, žmona, slaugė, vaiko motina, pagrindinė Čiurlionio kūrybos saugotoja ir skleidėja. Sofija po mylimo vyro mirties liko našle visam likusiam gyvenimui, netektį pavertė gyvenimo varikliu, iki pat pabaigos sekė paskui meilę. Tai, kad šiandien mes galime gilintis į Čiurlionio kūrybą, yra tik dėl atkaklaus ir nuoseklaus Sofijos atsidavimo. Čiurlionis tarsi uraganas sujaukė jos gyvenimą, bet kartu savo ankstyva mirtimi padiktavo jam aiškią kryptį“, – pasakoja režisierė Aušra.
Sofija, jau būdama 21 metų, užsiėmė politine veikla, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdžio veikloje. Pirmoji skautų vadė ir vienintelė moteris – Lietuvos atstovė Tautų sąjungoje. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vystymosi, šios kalbos išmokė Čiurlionį. Už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Įdomu tai, kad ji visuomet pirmiau rašydavo vyro ir tik po to mergautinę pavardę: S. Čiurlionienė – Kymantaitė.
Nauja programa šiuolaikiška judesio ir simbolių kalba išryškins S. Kymantaitės – Čiurlionienės daugialypę asmenybę, ypač mažiau atskleistas puses, apnuogins intymiausius lūžius bei dviejų mylinčių žmonių likimus. Jausmingą Sofijos vaidmenį kurs „Lietuvos“ solistės Paulina Čistovaitė ir Goda Mikuckytė. Čiurlionį įkūnys taip pat ansamblyje šokantis Robertas Vinik ir kviestinis šokėjas, šiuolaikinio šokio pasaulyje atpažįstamas menininkas Marius Pinigis. Kitus spektaklio vaidmenis atliks valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė.
Nuo pasaulio išjautimo iki perdegimo
„Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė yra išskirtinio intelekto ir jautrumo moteris, tai rodo ne tik jos visuomeninė veikla, bet ir gebėjimas įžodinti kylančius jausmus, išjausti jais pasaulio dualumą, gyvenimo stebuklą ir tragediją, įlįsti į pačią jausmų šerdį. Sofija gyveno itin dramatiškais ir Lietuvai svarbiais istoriniais laikais, bet šis spektaklis ne apie Lietuvos istoriją, o apie žmogų, kuriam meilė atvėrė pasaulį, vėliau jį sugriovė, o tada ten po griuvėsiais, pelenuos jis rado glūdinčią gyvybę, žydintį papartį. Būdama beveik šešiasdešimties metų Sofija parašo meilės poemą „Giria žalioji“, kurią dedikuoja M. K. Čiurlioniui. Ir taip, kritikė, feministė, skautų vadė, karininkų literatūros mokytoja, publicistė ir aktyvi lietuvybės puoselėtoja išjaučia patį svarbiausią…“, – premjeros laukia dramaturgė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.
Siužetinėje linijoje plėtojama dar viena aktuali tema: perdegimas nuo įtampos, nepakankamo pripažinimo, toks didelis spaudimo įrodyti savo vertę jausmas, kad, rodos, nebeatlaikoma psichologiškai.
„Vis daugiau žmonių, sveikatos specialistų iškelia opias psichologines ir psichikos sutrikimo problemas, ypač šių dienų kontekste, jaučiant vis didesnį nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, dažnai susiduriant su depresija, komplikuotu darbo-asmeninio gyvenimo balansu, perfekcionizmu, nustatytomis socialinėmis normomis, saviraiškos ir savivertės dilemomis. Tikėtina, kad žiūrovai šiame pasakojime atras ir save“, – mintį tęsia G. Kriaučionytė.
Kaip žinia, paskutiniais gyvenimo metais Čiurlionis susidūrė su nerviniu išsekimu, buvo gydomas Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos. Tikėtina, kad tai buvo sunki depresijos forma arba šizofrenija, nors tiksli diagnozė iki šiol lieka diskusijų objektu. Ši liga nutraukė jo kūrybą būtent tada, kai jis buvo arti savo brandžiausių darbų. Jo mylimoji Sofija pasakojo, kad Čiurlionis dažnai naktimis tapydavo ar rašydavo muziką, tarsi patekęs į kūrybinę ekstazę – kartais be poilsio dirbdavo kelias dienas iš eilės. Tai dar labiau alino jo sveikatą.
Šokio spektaklis „Sofija“ remsis M. K. Čiurlionio muzikiniu ir dailės palikimu. Pasak režisierės A. Krasauskaitės, čia išryškės jautriai gilus santykis su Lietuva, vyro ir moters meilė, konfliktai ar net pasireiškusi šizofrenija. Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos. Šiuolaikinė choreografija, persipynusi su etno motyvais, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins kuriamus įvaizdžius. Scenografijoje pasirinktas minimalizmas, kostiumuose – to laikmečio stilistika, o visame spektaklyje skambės šiuolaikiškai aranžuota M. K. Čiurlionio muzika, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, elektroninės išdailos. Bus naudojama kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir grupės „Happyendless“ muzika.
A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, kurianti įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją šiam naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektakliai – rašytojos Žemaitės metams skirta „Žemaitė N.18(0)” ir „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Dramaturgijos autorė G. Kriaučionytė-Vosylienė, kaip režisierė dirbanti su kitais ansamblio „Lietuva“ projektais bei didžiaisiais teatrais, tarptautinėmis komandomis. Muzikinės dalies aranžuotojas ir kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė, scenografas – Modestas Jančiulis, šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas.
Šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ pavasario turas įvyks kovo 5-6 d. Vilniuje, kovo 13 d. Kaune, kovo 18 d. Ukmergėje, kovo 20 d. Šilutėje, kovo 25 d. Marijampolėje, kovo 27 d. Alytuje, balandžio 1 d. Klaipėdoje ir balandžio 14 d. Tauragėje. Rudenį spektakliai bus rodomi spalio 7 d. Jurbarke, spalio 16 d. Birštone, spalio 21 d. Vilkaviškyje, spalio 23 d. Šiauliuose, spalio 28 d. Anykščiuose, spalio 30 d. Kretingoje, lapkričio 4 d. Kėdainiuose ir lapkričio 6 d. Jonavoje.
