Neįgalieji ieško naujų kelių į darbo rinką
Pasauliui praėjusią savaitę minint tarptautinę žmonių su negalia dieną, Lietuvos neįgalieji ieškojo būdų, kaip prisibelsti į privataus ir viešojo sektoriaus kuriamas darbo vietas. Neįgaliųjų atstovai sako, kad, deja, panašiai kaip ir nekilnojamajam turtui mūsų šalyje darbuotojams taikomas masinio vertinimo principas: su tipinio formato neatitinkančiais žmonėmis dirbti nesiveržiama.
Nuotolinę konferenciją tema „Dirbančių neįgaliųjų padėtis Lietuvoje: kur esame šiandien?“ praėjusį ketvirtadienį surengusios Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) vadovė Simona Kunigonytė teigia, kad ne atskiros, nors ir labai gražios iniciatyvos, o sisteminis požiūris į neįgaliųjų problemas galėtų imti keisti situaciją.
„Neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje tebelieka viena aštriausių problemų. Realybė yra tokia, kad kiekvieno mūsų situacija, kaip ir galimybės, yra skirtingos. Esame kitokie ir tai darbdaviams kelia galvos skausmą. Jis ar ji vežimėlyje, prasčiau mato, prasčiau girdi, o galbūt dažnai sirgs – kam man tų problemų? Bet mes nesame problema, mes esame žmonės. Mes nenorime būti vertinami kaip vienos gatvės namų kompleksas, mes siekiame, kad mumyse matytų žmogų ir jo galimybes“, – sako S. Kunigonytė.
2019 metais Lietuvoje dirbo vos vienas iš trijų (29 proc.) darbingo amžiaus žmonių su negalia, o per penkerius metus jų nepadaugėjo.
Darbdavių kūrybiškumas – neskatinamas
Darbdaviui užkraunama atsakomybė už saugią ir sveiką darbo aplinką lemia tai, kad jis nėra linkęs individualizuoti kiekvieno atskiro atvejo. Darbo teisės specialistė, advokatė Rūta Didikė konferencijoje atkreipė dėmesį, kad čia pagalbos ypač trūksta darbdaviams.
„Darbuotojo sveikatos būklės neapibrėžtumas yra didelis, nes objektyviai trūksta informacijos, ką darbuotojas gali dirbti ir kokia apimtimi, kaip darbuotojo negalia įtakoja galėjimą atlikti konkrečias darbo funkcijas. Darbdavys paliekamas pats savarankiškai nuspręsti dėl asmens su negalia galimybės dirbti konkrečiose pareigose. Ar tikrai tai gali būti darbdavio kompetencija? Gal darbdaviui reikia darbuotojo gydytojo ar kitų kompetenciją turinčių asmenų pagalbos ir šiuos klausimus spręsti kartu?“, – teigė darbo teisės žinovė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad tas pačias situacijas dėl neįgaliųjų gebėjimo dirbti konkretų darbą skirtingai aiškina ir teismai, kurie, atrodytų tas pačias aplinkybes vertina skirtingai.
„Dabar tiesiog turime situaciją, kad trūksta dėmesio individualiai situacijai, naudojami bendri ribojimai (nesilankstyti, nekelti t.t. svorio ir pan.), kurių esant konkrečiam atvejui yra tikrai sudėtinga laikytis“, – konstatuoja R. Didikė.
Vieną didžiausių darbo skelbimų portalų Lietuvoje administruojanti bendrovė „CV Online“ siūlo sisteminti informaciją, kur ir ką būtų galima dirbti turint vienokią ar kitokią negalią. Darbo paieškos portaluose neįgaliesiems tinkami darbai galėtų būti pažymėti specialiu ženkleliu.
Susikalbėjimas gali paskatinti neįgaliųjų įdarbinimo bangą
„Kurk Lietuvai“ projekto vadovės Lauryna Filatovaitė ir Gabrielė Taminskaitė kuria interaktyvios platformos modelį viešajam sektoriui, darbdaviams, asmenims su negalia, nevyriausybinėms organizacijoms bei socialinėms įmonėms. Projekto vadovės pažymi tarptautinės patirties svarbą, kuri rodo, jog siekiant maksimalaus socialinių paslaugų prieinamumo ir efektyvaus panaudojimo, asmenų su negalia integracijos klausimus būtina spręsti kompleksiškai, bendradarbiaujant visoms suinteresuotosioms šalims. Tam pasiekti kuriamos informacinės sistemos – skaitmeniniai įrankiai. Pavyzdžiui, Suomijoje, kurioje veikia minėtos sistemos, dirba 50,9 proc. neįgaliųjų, kurių amžius 16-64 metai, o Lietuvoje – tik 28 proc.
„Įdarbinus 16 tūkst. šiuo metu darbo neturinčių darbingo amžiaus asmenų su negalia ir pasiekus 39 proc. dirbančių asmenų su negalia tikslą, tikėtinas ne tik tiesioginis teigiamas poveikis asmenims su negalia ir jų šeimos nariams, bet taip pat numatomos ir įvairiapusės naudos tiek valstybei, tiek visai visuomenei, tame tarpe, sumažinant aktyvių socialinės apsaugos dalyvių finansinę naštą“, – planuoja iniciatyvos autorės.
Tikimasi, kad tarpusavio bendradarbiavimą ir tikslingą informacijos sklaidą palengvinanti platforma startuos kitais metais.
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Bernadeta Goštautaitė konferencijos metu pastebėjo, jog klientų apklausa po aptarnavimo viename iš prekybos tinklų atskleidė, jog darbuotojų su negalia integravimas reputaciją klientų akyse padidina beveik 10 proc.
„Patirtis, kai klientus aptarnauja darbuotojas su negalia, taip pat laužo bendrus neigiamus stereotipus apie asmenų su negalia gebėjimą dirbti klientų akyse. Po tokios teigiamos aptarnavimo patirties klientai labiau linkę manyti, kad žmonės su negalia turi kompetencijos, geba konkuruoti darbo rinkoje“, – sako mokslininkė.
DNA organizuota konferencija vyko gruodžio 3 dieną. Be kviestinių ekspertų joje dalyvavo apie 80 dalyvių. Renginio tikslas – kartu su skirtingų sričių specialistais apžvelgti dirbančių neįgaliųjų padėtį ir pasidalinti gerąja patirtimi.
