6 balandžio, 2021
LR aplinkos ministerija

Nekontroliuojami pievų gaisrai labiausiai kenkia mikroorganizmų pasauliui

Aplinkos ministerija primena: pievų  gaisrai naikina augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, blogina dirvožemio kokybę, teršia aplinką. Jeigu nupjautos žolės nėra galimybių kompostuoti ir ją deginti būtina, darykite tai atsakingai, laikydamiesi nustatytos tvarkos. Nenupjautą sausą žolę deginti draudžiama.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet  Lietuvoje jau kilo 174  pievų  gaisrai, daugiausiai – Vilniaus apskrityje. Vien tik praėjusią parą degė 19 pievų.

„Pavasarį, ypač rytinėje Lietuvos dalyje, dažnai ženklina ne tik pirmosios žibutės,  vieversio giesmelė, bet ir juodi išdegusių pievų plotai, dūmų kvapas. Atmosferoje ir taip daug kietųjų dalelių, kurias nusodins tik pirmas tikras pavasarinis lietus. Ir taip kasmet – liepsnoja sausa pievų žolė, nuo jos liepsna greitai peršoka į aplinkinius miškelius, kartais nepasigaili ir sodybų“, –  sako Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.

Pasak jo, pasaulio ekologai laikosi nuomonės, kad ugnis gamtai ne priešas, bet tik kai ji kontroliuojama. Lietuvos pievoms ugnis atneša daugiau žalos nei naudos. „Pievų augalijos pagrindas – daugiamečiai žoliniai augalai, kurių ūgliams ir daigams praūžusi liepsna didelės žalos nepadaro, tiesiog kuriam laikui sulėtėja augimas. Daug didesnis poveikis vienmečiams augalams, o ypač samanoms ar kerpėms, kurios neturi šaknų. Tikėtina, kad natūraliose pievose, pastoviai jas deginant, augalų rūšių įvairovė galėtų kiek sumažėti“, – aiškina M. Lapelė.

Jo žodžiais, labiausiai ugnis kenkia mikroorganizmų pasauliui tiek paklotėje, tiek viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažėja bendras mikroorganizmų skaičius, mažėja azotą ir fosforą fiksuojančių mikroorganizmų. Dėl to padidėja organinių medžiagų mineralizacija ir tai neigiamai veikia bendrą derlingumą. Sausos žolės deginimas gana pavojingas ir vabzdžiams ar lėtai judantiems gyvūnams, ypač kai išdega dideli plotai.

Atkreipiame dėmesį, kad deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, dūmų sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat ir žolę. Surinktų augalų ar jų dalių deginimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.

Pagal juos, sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauke leidžiama deginti tik surinktas  į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti. Tai gali būti daroma ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms.

Primename, kad surinktus augalus deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose, vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Sausą žolę ir kitas augalų atliekas deginant pažeidžiant reikalavimus asmenims gali būti skirta 30 – 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Už žolės deginimo faktą nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedama apskaičiuota žala gamtai pagal išdeginto ploto dydį.

Pamačius deginamą žolę raginame iškart skambinti telefonu 112.


1 spalio, 2022

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis […]

1 spalio, 2022

Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe […]

29 rugsėjo, 2022

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. […]

14 rugsėjo, 2022

Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, rūgštyse, šarmuose, atsparus temperatūros poveikiui, negaruojantis, neskylantis šviesoje, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. […]

13 rugsėjo, 2022

Vilniaus maratono dalyviai ir svečiai šiemet stebėjosi neįprasta bėgikių komanda – 7-ios kaunietės lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia […]

12 rugsėjo, 2022

„SBA Urban“ verslo centrai Vilniuje „Green Hall“ 1 ir 2 įvertinti vienu aukščiausių tvarumo sertifikato lygiu „BREEAM In-Use Excellent”. Šis […]

11 rugsėjo, 2022

Įsibėgėjant rudeniui,  didėja gyvūnų migracija, prasidėjus rujai, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Šiuo metu […]

8 rugsėjo, 2022

Šią savaitę Ukrainoje lankosi Lietuvos delegacija, kuriai vadovauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Oficialaus susitikimo Kijeve metu Lietuvos aplinkos ministras Simonas […]

5 rugsėjo, 2022

Nemaža dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, […]

5 rugsėjo, 2022

Paskutinį vasaros savaitgalį vykusio „Darom prie jūros“ renginio metu dalyviai ne tik tvirtino kopas žabų tvorelėmis, tačiau ir švarino paplūdimį, […]

Rugilė Matusevičiūtė
31 rugpjūčio, 2022

Dažnai nesusimąstome, kad neatsiejama patogaus gyvenimo dalimi tapusios benzinu, dujomis ar dyzeliu varomos transporto priemonės kenkia ir aplinkai, ir mūsų […]

30 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 26 d. pavakaryje Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) įvyko renginys „Gamta pagal Marių Čepulį“. […]

Žvyro karjeras šalia Karklės
29 rugpjūčio, 2022

Siekdama išsaugoti vertingą Pakarklės mišką, Kauno rajono savivaldybė tęsia konsultacijas su Aplinkos ministerija ir ieško papildomų teisinių saugiklių. Meras Valerijus […]

25 rugpjūčio, 2022

Aplinkos ministeriją ir Lietuvos geologijos tarnybą pasiekia informacija apie atvejus, kai gyventojai turi įrengtą gręžinį, visus tam reikalingus dokumentus ir […]

17 rugpjūčio, 2022

Dar prieš porą dešimtmečių į riešutmedžius Lietuvoje buvo žvelgiama kaip į beverčius medžius, netinkamus net malkoms, tačiau dabar požiūris pasikeitęs […]

10 rugpjūčio, 2022

Ekspertams kartojant, kad nebegalime ignoruoti klimato kaitos ir taršos sukeliamų pasekmių, Europoje vis dažniau kalbama apie Žaliąjį kursą. Visgi nepaisant […]

31 liepos, 2022

Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]

.: užsidegęs kombainas gali sunaikinti ne tik derlių, bet ir netoliese esančius pastatus.
28 liepos, 2022

Alytaus rajono ūkininkai jau daugiau kaip savaitę dirba javapjūtės baruose.  Laukuose ūžia kombainai, kita technika. Kol kas rajone nefiksuota gaisrų […]

18 liepos, 2022

Vištyčio regioniniame parke iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ dalyviai valydami ežero pakrantėje esančias poilsiavietes aptiko nemažai poilsiautojų paliktų aprangos detalių, laužaviečių, […]