Nelaimingi atsitikimai darbe: žuvo – mažiau, tačiau gerokai daugiau sunkių traumų

Per 9 šių metų mėnesius šalies įmonėse 109 darbuotojai darbe patyrė sunkias traumas, 31 darbuotojas darbo vietose žuvo. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko beveik trečdaliu daugiau (2014 m. – 86), o mirtinų – kone trečdaliu mažiau (2014 m. – 44).

Prasčiausia situacija – statyboje. Statybos ekonominės veiklos įmonėse šiemet 38 sunkiai sužaloti (pernai – 18) ir 11 žuvusių darbuotojų. Daugiausia jų – net 70 proc. – sunkias ir mirtinas traumas patyrė dėl kritimo iš aukščio / į gylį (pernai – 40 proc.). Pagrindinė šių nelaimių priežastis – vidinės kontrolės darbo vietoje stoka, darbuotojų darbų saugos instrukcijų nesilaikymas, netinkamas darbų organizavimas. Pabrėžtina, jog šiais metais beveik 44 proc. sunkiai ar mirtinai sužalotų statybos darbus atlikusių darbuotojų nukentėjo būtent dėl to, kad patys nesilaikė saugaus darbo reikalavimų (pernai šis rodiklis buvo dvigubai mažesnis – 20 proc.).

Bendras žūčių darbe skaičius sumažėjo. Tačiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mirtinų nelaimių darbe skaičius padidėjo prekybos įmonėse (nuo 1 atvejo pernai iki 2 atvejų šiemet); jūrinės žvejybos įmonėse pernai žuvusiųjų darbe nebuvo, o šiemet įvyko 1 mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Apdirbamosios pramonės įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius liko be pokyčių – po 5 atvejus ir pernai, ir šiemet, o visų kitų ekonominių veiklų įmonėse – gerokai sumažėjo: transporto įmonėse nuo 10 iki 8, žemės ūkio – nuo 5 iki 3, miškininkystės – nuo 4 iki 1, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse – nuo 2 iki 1; administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse pernai buvo 3 mirtinos nelaimės darbe, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėse – 2, švietimo – 1, o šiemet minėtų veiklų įmonėse žūčių darbe nebuvo.

Daugiau nei pernai sunkių traumų. Be statybos sektoriaus, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe padaugėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių remonto įmonėse – nuo 4 iki 11 atvejų; vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo įmonėse – nuo 2 iki 5 atvejų; administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – nuo 3 iki 5 atvejų. Kitų veiklų įmonėse sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo arba liko nepakitęs.

Pagrindinė nelaimių priežastis – saugos reikalavimų nesilaikymas. Tiriant sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl organizacinių priežasčių, iš jų apie ketvirtadalis – dėl netinkamo darbų (tarp jų ir pavojingų) organizavimo bei vykdymo ir apie 40 proc. – darbdaviui neužtikrinus vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės ar nekontroliavus, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų. Be to, nustatyta, kad 31 proc. atvejų darbuotojai žuvo ir 25 proc. atvejų buvo sunkiai sužaloti dėl savo pačių nesaugių veiksmų – atlikdami darbus nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

Didžiausia rizikos grupė – naujai priimti darbuotojai. Į juos darbdaviai turėtų telkti didžiausią dėmesį. Kas antras iš sunkiai ar mirtinai sužalotųjų dirbo vos pirmąsias dienas ar savaites. Tai ne tik jauni darbuotojai, bet ir tie, kurie periodiškai priimami laikiniems (vienam objektui), sezoniniams darbams (miško ruoša, žemės ūkis). Per ilgesnį nedarbo laiką įgūdžiai prarandami, naujoji darbo vieta dar menkai pažįstama, taigi, visus darbuotojus, sudarius naują darbo sutartį, būtina išsamiai instruktuoti prieš pradedant darbus.

Mažiau traumų patyrė neblaivūs. Per 9 šių metų mėnesius darbe nukentėjo 9 neblaivūs darbuotojai: 2 žuvo ir 7 patyrė sunkius sužalojimus (2014 m. per tą patį laikotarpį nukentėjo 22 neblaivūs darbuotojai: 9 žuvo ir 13 patyrė sunkius sužalojimus). Tai statybos, apdirbamosios pramonės, apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės, mažmeninės prekybos bei socialinio darbo įmonių darbuotojai.

Jauni darbuotojai nenukentėjo. Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

Pirmaujantys Europos Sąjungoje. 2013 m. duomenimis, pagal nemirtinų (lengvų ir sunkių) nelaimingų atsitikimų darbe, tenkančių 100 tūkst. dirbančiųjų, skaičių (235,39) Lietuva lenkia tik Rumuniją (44,3) ir Latviją (197,8). Palyginti, pavyzdžiui, su Belgija (2099,18), Danija (2081,07), Prancūzija (3208,31), Vokietija (1900,01), tai turėtų reikšti, jog darbo vietos Lietuvoje yra itin saugios, o darbo kultūra – aukštesnė nei visoje Europos Sąjungoje. Tačiau darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją vertinant pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, mūsų šalis yra paskutinėje sąrašo vietoje. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. dirbančiųjų, Lietuvoje yra 4,49 (palyginti, Belgijoje – 2,46, Danijoje – 1,45, Prancūzijoje – 3,83, o Vokietijoje – vos 0,99). Lietuvoje nemirtinų nelaimingų atsitikimų rodiklis daugiau nei 6 kartus mažesnis negu ES vidurkis, tačiau mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe rodiklis yra dvigubai didesnis.

Sunkias ir mirtinas traumas provokuoja ignoruojami incidentai ir, tikėtina, neužregistruota dalis lengvų nelaimingų atsitikimų. Tokio mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvos statistikos atotrūkio priežastis – tiek darbuotojų, tiek darbdavių vis dar ignoruojami incidentai (su darbu susiję įvykiai, dėl kurių darbuotojas nepatiria žalos sveikatai arba dėl patirtos žalos sveikatai nepraranda darbingumo) ir lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Tačiau kiekvienas neištirtas lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, kai nepašalinamos jo priežastys, nesiimama prevencinių priemonių, sudaro palankias sąlygas įvykti sunkioms ir mirtinoms traumoms.