30 spalio, 2017
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Nelygybė šaltais nervais

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys.

Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai. Tad pažiūrėkime, ką tiksliai jie matuoja.

Pirma, statistiniai nelygybės rodikliai nematuoja, lengva ar sunku pragyventi. Kainos, t. y. tas dalykas, kuris visiems rūpi, niekaip nėra įtraukiamas į pajamų nelygybės skaičiavimus. Jei visų produktų kainos per naktį išaugtų dvigubai, nelygybės rodikliai nė kiek nepasikeistų. Jei negalite pragyventi iš gaunamų pajamų, tą matuoja skurdo, o ne pajamų nelygybės rodikliai.

Besivystanti šalis ir aukštų technologijų šalis gali turėti vienodus pajamų nelygybės rodiklius, tačiau visiškai skirtingas gyvenimo sąlygas. Lietuvoje pajamų nelygybė net žemesnė nei JAV, bet, turbūt, visiems aišku, kurioje šalyje žmonės, tarp jų ir neturtingi, gyvena geriau.

Jei rytoj ištiktų krizė ir visus atleistų iš darbo – pajamų nelygybė sumažėtų, nes visi gyventumėme iš bedarbio pašalpų. Nesvarbu, kad iš to sunku pragyventi – pajamų nelygybė to nematuoja.  

Štai puiki iliustracija: per pastaruosius dešimt metų nelygybė labiausiai sumažėjo per krizę. Daugybė žmonių prarado darbus, kitiems drastiškai nurėžė atlyginimus ir sumažino pensijas. Daug verslų bankrutavo. Tačiau pajamų nelygybė – sumažėjo.

Prisiminkime tą laikotarpį. Ar jus labai guodė, kad pvz., 2011 ar 2012 pajamų nelygybės rodiklis buvo keliais procentais mažesnis nei iki krizės? Kuriais metais geriau gyventi, 2017, ar 2009-aisiais? O juk pajamų nelygybė tada buvo mažesnė.

Antra, atkreipkite dėmesį į žodį „pajamų“. Pajamų nelygybės rodikliai vertina ne kas kiek turi, o kas kiek gauna. Į akis krenta privatus trijų aukštų namas – pilis pastatyta 90-aisiais? Gali būti, kad savininko pajamos 2017-aisiais nesiekia vidutinio atlyginimo. Nervina jaunas programuotojas, uždirbantis 1500 eurų per mėnesį? Gali būti, kad jis ne tik kad neturi turto, bet dar ir yra prasiskolinęs. Moka paskolą už studijas, už butą ir automobilį, o šalia 1500 atlyginimo dar kiekvieną mėnesį sumoka apie 1000 eurų mokesčių.

Pensininkas, gyvenantis bute Vilniaus centre, gauna vidutiniškai 280 eurų pensiją, tačiau turi sukaupęs turto – butą miesto centre. Tai kuris iš jų yra turtuolis? Jaunas programuotojas, su 1500 eurų atlyginimu ir krūva paskolų, ar pensininkas su 280 eurų pensija ir nekilnojamu turtu? Statistiškai – jaunuolis, iš tikro – abu jie neturtingi.

Tad neišsiaiškinę, ką skaičiuojame, ir, kaip yra iš tikrųjų, neskubėkime su siūlymais. Pažiūrėkime giliau. Nelygybė „po mokesčių” rodo, kiek skiriasi žmonių atlyginimai, kai iš atlyginimų atimami mokesčiai. Nelygybė „po išmokų” rodo, kiek skiriasi žmonių pajamos nuskaičiavus mokesčius ir išmokėjus išmokas (pvz., bedarbio pašalpas, socialinę paramą ir pan.)

Štai pavyzdys. Jei vienas žmogus uždirba 900 „į rankas” (t. y. „po mokesčių”), o kitas – 300, tai jų pajamos „po mokesčių” skiriasi 3 kartus. Jei uždirbantis 300 žmogus gauna 150 eurų socialinę paramą, jų pajamos „po išmokų” skiriasi jau tik 2 kartus.

Pajamų nelygybė „po mokesčių” Lietuvoje yra beveik tokia pat kaip Švedijoje ar Suomijoje (aišku, Švedijoje žmonės gyvena daug geriau, bet pajamų nelygybės rodikliai to visiškai nevertina). Tačiau pajamų nelygybė „po išmokų” Lietuvoje yra aukštesnė nei Švedijoje ar Suomijoje.

Be to, per pastaruosius 5 metus pajamų nelygybė „po mokesčių” Lietuvoje iš esmės nesikeitė. Tačiau pajamų nelygybė „po išmokų” – didėjo. Abu šie faktai sufleruoja kad pajamų nelygybės augimo priežastys glūdi ne mokesčių, o socialinės paramos sistemoje.

Socialinės paramos sistemoje mažai pinigų? Galbūt. Bet jei nuo 2012-ųjų socialinei paramai išleidžiama vis daugiau, o rezultatai – prastesni? Gal problema ne pinigų kiekis, o kaip jie panaudojami?

Taigi, klausimų yra daug. Kiek pajamų nelygybės Lietuvoje yra iš tikro? Kas tai nulemia – mokesčių sistema ar išmokų sistema? Galbūt iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai skirstomi netaikliai? Gal socialinę paramą gauna ir tie, kuriems reikia, ir tie, kuriems nereikia? Tai reikia išsiaiškinti, jei nelygybė kažkam rūpi rimtai, o ne kaip pretekstas pakelti mokesčius.

Na, o raudonasis instinktas – „išbuožinti turčius“, „atimti ir padalinti“ – niekada neveikė ir niekada neveiks. Ypač Lietuvoje, kur dar net nėra ką iš ko atimti. Jei drastiškais mokesčių kėlimais 1500 eurų uždirbančius programuotojus išvaikysime iš Lietuvos statistiniai pajamų nelygybės rodikliai gal ir sumažės. Bet gyvenimas tikrai nepagerės.


27 vasario, 2024

Komikas Artūras Orlauskas nesutinka su visuomenininko Andriaus Tapino ieškiniu, kuriuo jis prašo teismo pripažinti Šeimų sąjūdžio aktyvisto teiginius apie lėšų […]

9 sausio, 2024

Grupė Nepriklausomybės akto signatarų bei visuomenininkų viešu laišku kreipėsi Seimą, politines partijas, Vyriausybę ir prezidentą, ragindami kuo greičiau priimti esminius […]

27 gruodžio, 2023

Išlaužo parapijos klebonas Vilius Sikorskas, Kūčių vakaro mišiose įvardijęs advokatą Igną Vėgėlę favoritu prezidento rinkimuose, sako neturėjęs jokių agitacinių intencijų. […]

17 gruodžio, 2023

Į galimybę boikotuoti Paryžiaus olimpines žaidynes skeptiškai žiūrinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigia sieksianti įtikinti tarptautines […]

Vytautas Bruveris. ELTA / Karolina Gudžiūnienė
12 gruodžio, 2023

Beliko iš esmės du scenarijai – blogas ir dar blogesnis. Tai galima konstatuoti, žvelgiant į padėtį, kuri metų pabaigoje klostosi […]

Vytautas Bruveris. ELTA / Karolina Gudžiūnienė
14 lapkričio, 2023

Europos sąjunga (ES) priima šalį, kuri nekontroliuoja dalies savo teritorijos ir kariauja pilno masto karą su kaimynine Rusija? Išties, sunkiai […]

Elena Leontjeva
13 lapkričio, 2023

Prezidento pasiūlymą leisti žmonėms išsiimti ketvirtadalį pensijai sukauptų lėšų Seimas atmetė. Visgi mainais bus svarstomas kitas, panašus siūlymas. Politikus, žinoma, […]

Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimas Seime. ELTA / Dainius Labutis
21 rugsėjo, 2023

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad antisemitiniai pasisakymai iš valdžios tribūnų kelia ne baimę, bet pasišlykštėjimą ir pyktį. […]

Laurynas Gerikas
7 rugsėjo, 2023

Artėjant 2024 m. ir numatytam referendumui, nori nenori tenka grįžti prie Lietuvos ir kitos pilietybės klausimo. Nors tema jau čiupinėta […]

ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
4 rugsėjo, 2023

Esame labai greiti ir griežti reikalauti iš kitų atsakomybės. Bet nors ir būname teisūs, visada pravartu prisiminti, kad patys jos […]

ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
21 rugpjūčio, 2023

Tai kas toliau ir koks planas, jei iš tiesų bus blogai? Ar to plano tiesiog nėra? Šiuos klausimus, tarsi kirvį, […]

Edgaras Savickas, ELTA nuotr.
19 liepos, 2023

NATO ekonominiams santykiams su Kinija apibrėžti naudojama retorika panašėja į tai, kaip kalbama apie Rusiją. Tačiau Aljanso ryšiai su komunistų […]

ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
3 liepos, 2023

Kas bus, jei banditui bei teroristui uoliai ir net karštligiškai rodysi, jog tai, ko labiausiai nenori ir net bijai – […]

Miglė Maniušytė
27 birželio, 2023

Šiandien, aplinkosaugos krizių akivaizdoje, svarbiu tapo vienas faktas – turime iš naujo išmokti veikti  bendruomenėse, atgaivinti kaimynystę. Tyrimai rodo, kad […]

Bronis Ropė
30 kovo, 2023

Matant, kad rinkoje elektros kainos stabilizavosi ir netgi sumažėjo, tačiau elektros tiekėjų planų kainos žmonės ženkliai neatpigo, kreipiausi į Prezidentūrą […]

Mindaugas Sinkevičius
1 gruodžio, 2021

Šalies merai palaiko prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įtvirtinti galimybę savivaldybėms vykdyti daugiau investicinių projektų, kuriais būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė […]

Česlovas Iškauskas
1 liepos, 2021

Jau ne kartą rašyta, kad, prisidengdama strateginės partnerystės idėja, Lietuva palaiko itin draugiškus ir net nuolankius santykius su Lenkija. Šiaip […]

Guoda Burokienė
18 gegužės, 2021

Šiandien turėti savo nuomonę, vertybes, laikytis įsitikinimų ir nebijoti apie tai kalbėti garsiai – drąsu. Nežiūrint į tai, jog savo […]

Bronis Ropė / EP archyvo nuotr.
18 gegužės, 2021

Valdantieji paruošė bendrojo lavinimo „kokybės stiprinimo“ siūlymus, su kuriais susipažinus tikrai galima gerokai sunerimti ieškant atsakymo: ar tai visiškos nekompetencijos […]

Kazimieras Garšva / manokrastas.lt nuotr.
10 gegužės, 2021

Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso […]