„Nemuno aušra“ svarsto galimybę trauktis iš valdančiosios koalicijos
„Nemuno aušros“ gretose pastarosiomis dienomis aptarta ir svarstoma galimybė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Eltos žiniomis, šią idėją valdančios partijos kolegoms pasiūlė „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pasitraukimas iš koalicijos aptartas ir praėjusią savaitę vykusiame „Nemuno aušros“ frakcijos posėdyje.
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis pareiškė kelsiantis klausimą dėl buvimo koalicijoje, jeigu artimiausiu metu nebus pateikta jo kandidatūra į Seimo vicepirmininko pareigas.
„Artimiausiu metu mes iškelsime klausimą – ar gali „Nemuno aušra“ toliau dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, ar negali dalyvauti valdančiojoje koalicijoje ir kaip koalicijos partneriai yra nusiteikę laikytis koalicinio susitarimo“, – po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į šias pareigas galėtų būti teikiamas tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas S. Skvernelis pirmadienį pakartojo, kad R. Žemaitaitis į Seimo vicepirmininko pareigas bus teikimas tuomet, kai bus išspręstos „teisinės problemos“.
A. Širinskienė tikina, kad ne visi „aušriečiai“ pritaria siūlymui trauktis iš koalicijos: nuomonių yra įvairių
Seimo vicepirmininkė, „Nemuno aušros“ atstovė A. Širinskienė tikina, kad jos atstovaujamos politinės jėgos frakcija nėra tokia vieninga dėl galimybės palikti valdančiąją koaliciją, kaip gali pasirodyti iš partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. Politikė tikina, kad „aušriečių“ gretose yra įvairių nuomonių. Be to, jos teigimu, balsavimo dėl koalicinės sutarties, apie kurį kalbėjo R. Žemaitaitis, nė nebuvo.
„Ta diskusija (dėl pasitraukimo iš koalicijos – ELTA) buvo šiandien frakcijoje. Situacija yra tokia, kokia yra. Aš visą laiką manau, kad reikia dirbti, parodyti darbus, įgyvendinti programą ir pažadus rinkėjams. O paskui jau galvoti apie postus, apie kitus dalykus, tokia mano asmeninė nuomonė ir aš ją turėjau visą laiką“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Širinskienė.
„Manau, kad nuomonių frakcijoje yra įvairių. Klausimas yra, kaip jos reiškiamos ir ar norima jas reikšti. Mano galva, kai esi valdančiojoje daugumoje ir turi patvirtintą Vyriausybės programą, tai reikia eiti, sėsti, dirbti ties priemonių planu ir reikia įgyvendinti tai, kas buvo rinkėjams pažadėta“, – kartojo ji.
Vienintelė diskusijų apie koalicijos griūtį priežastis – Seimo vicepirmininko klausimas
A. Širinskienė taip pat pateikė kitokią versiją, kodėl iš tiesų atsirado svarstymai trauktis iš koalicijos. R. Žemaitaitis pabrėžė, jog klausimas keliamas ne tik dėl vicepirmininko posto, bet ir dėl apsunkintos ministrų skyrimo procedūros. Seimo vicepirmininkė žurnalistams nurodė tik pirmąją priežastį.
„Kiek atsimenu, buvo diskutuojama apie vicepirmininko poziciją. Ir aš tikrai suprantu koalicijos partnerių nuogąstavimus, kad slaptame balsavime gali tiesiog nebebūti balsų ir tada situacija bus tokia, kokia ji bus, nes neįmanoma sukontroliuoti, kas ir kaip slaptu balsavimu balsuoja. Kito kažkokio (koalicijos sutarties – ELTA) nesilaikymo fakto, matyt, po frakcijos posėdžio neatsimenu“, – dėstė A. Širinskienė.
Tačiau nepaisant priešingos pozicijos R. Žemaitaičiui, parlamentarė užsiminė, kad frakcijoje vyksta ir bendresnės diskusijos dėl politinės ateities.
„Kol kas aš tikrai turiu labai daug klausimų dėl mūsų tolesnio likimo“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Kalbu apie valdančiąją koaliciją ir tai, kaip mes tuos darbus planuosimės toliau“, – patikslino ji.
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis pareiškė kelsiantis klausimą dėl buvimo koalicijoje, jeigu artimiausiu metu nebus pateikta jo kandidatūra į Seimo vicepirmininko pareigas. Antradienį jis pripažino, kad tokie svarstymai yra pakankamai rimti.
„Duokite 30 dienų pagal koalicinę sutartį ir žinosite mūsų sprendimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
Kalbos apie galimą koalicijos griūtį kilo po to, kai politikas pranešė sieksiantis tapti septintuoju Seimo vicepirmininku.
Visgi anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į šias pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.
Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoje byla kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Seimo statutas numato, kad parlamento vadovas galu turėti 7 vicepirmininkus. Trys postai yra deleguoti didžiausios valdančiosios socialdemokratų frakcijos atstovams – Juozui Olekui, Rasai Budbergytei bei Orintai Leiputei. Taip pat pora – opozicijos atstovėms Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. Du vicepirmininko postai deleguoti ir „auštriečiams“, tačiau kol kas į šias pareigas paskirta tik viena Agnė Širinskienė.
