Nepriklausomybės stipendija įteikta Lietuvos ekonominę istoriją apžvelgiančiam Adomui Klimantui

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 36-ąsias metines Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2026 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatui dr. Adomui Klimantui.

Stipendija skirta už pateiktą monografijos projektą „Skurdo ir sėkmės istorija. Lietuvos ekonominis kelias 1900–2025 metais“. Jo tikslas – panoraminės Lietuvos ekonomikos sėkmės ir nesėkmių analizė ilgoje istorinėje perspektyvoje.

„Planuojamoje knygoje A. Klimantas ruošiasi giliau ir išsamiau nagrinėti konkrečiai Lietuvos šiuolaikinės ekonomikos istoriją. Anksčiau apytikrėmis prielaidomis ir spėliojimais grįstas Lietuvos ekonomikos ir gerovės lygio tarpukariu ir sovietmečiu lyginimas palikdavo erdvės įvairiems mitams ir priešo propagandai, įskaitant mitą jog prie ruso buvo geriau. A. Klimantas griauna tuos mitus tikslesniu žinojimu. Jo darbo pagrindas – nauja ir patikima ekonominė statistika, pirmiausia naujais metodais skaičiuoti palyginami ir nenutrūkstami BVP vienam gyventojui duomenys, kurių lig šiol nebuvo“, – sakė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas prof. dr. Virgis Valentinavičius.

„Mes gyvename geriausią gyvenimą ir valstybė turi neįtikėtiną kozirį savo rankose. Jeigu ekonominiai motyvai ginti šitą valstybę, dėl jos kovoti 100 metų vedė lietuvius į kovą, tai jeigu mes dabar turime, ši valstybė sukuria geriausią įmanomą gyvenimą istorijoje, yra arčiausiai Vakarų lygio, tai valstybė turi be galo stiprų kozirį vesti žmones ruoštis ginti šią valstybę dabar. Esu be galo dėkingas, kad komisijos nariai suprato, pajuto šito pasakojimo Lietuvai reikšmę, ir aš tikiuosi, kad ši monografija padės mūsų tautai šį tą suprasti“, − atsiimdamas apdovanojimą sakė Nepriklausomybės stipendijos laureatas. 

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureato dr. Adomo Klimanto kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime

Kovo 11-oji man iš tikrųjų yra svarbiausia diena metuose, nes tą dieną atgimė valstybė, kuri man davė viską ir dėl to buvimas Ekscelencijų ir šių garbių žmonių, kurie iškovojo šitą laisvę, aplinkoje yra milžiniška garbė man ir aš už ją esu be galo dėkingas.

Ne kartą teko kalbėtis su istorikais ir jie man sakydavo, pora jaunų istorikų yra pasakę: „Žinai, Adomai, ekonomikos istorija yra man pati neįdomiausia istorijos sritis.“ Aš tikiuosi, kad tai buvo pasakyta juokais, bet savo trumpoje kalboje ir savo monografijoje aš bandysiu ir jus įtikinti, kad yra šiek tiek kitaip. 

Monografijos ir šito darbo tikslai yra trys. Vienas, pats pagrindinis, yra papasakoti plačiajai Lietuvos auditorijai mūsų ekonominės raidos istoriją nuo carinės okupacijos laikų iki šiandien, nes tik suvokdami, kokie atsilikę mes buvome prieš 150 metų, mes galime suprasti, kokį beprotišką progresą padarė valstybė šiandien. Tarpukario Lietuva irgi buvo atsilikusi valstybė, tą sau pripažinsime, aš tą pagrįsiu skaičiais, bet tai nėra blogai. Skaičiuose neatsispindintys rodikliai rodė, kad šalis, tarkim, per išsilavinimo lygį yra pasirengusi perimti naujausias technologijas. Pokario epochoje atsidarius laisvai prekybai, sovietmečio pirmojoje pusėje ekonominis augimas išsprogo, bet ar tai yra sovietinis nuopelnas, ar tai yra tarpukariu sukaupto potencialo išlaisvinimas, kad ir prievartos sąlygomis?

Galiausiai sekė socialistinė stagnacija ir yra laikoma, kad sovietinės socialistinės sistemos nesugebėjimas tenkinti žmonių vartojimo poreikių buvo vienas iš svarbiausių katalizatorių, tokius kiekius žmonių išvedusių protestuoti prieš šitą valdžią, ne pagrindinis, bet vienas iš.

Ir galiausiai šiandien mes mėgstam sakyti, kad gyvena Lietuva, lietuviai vidutiniškai geriau negu bet kada savo istorijoje, bet savaime šitas pasakymas nieko nereiškia. Absoliuti dauguma valstybių šiandien gyvena geriau negu prieš 30-40 metų, bet mes gyvename arčiausiai Vakarų ir Skandinavijos lygio negu bet kada istorijoje.

Šalia to antrasis tikslas yra tapti tiltu tarp dviejų akademinių bendruomenių, tai yra ekonomistų ir istorikų.

Ši monografija pateiks ir pasakojimą, ir tuo pačiu statistinę analizę, ir statistinį paveikslą, kaip Lietuva vystėsi per daugiau nei 100 metų. Aš tikiuosi, kad ekonomistai, kurie Lietuvos banke jau džiaugiasi šitais duomenimis, jais naudosis, taip pat istorikai, aiškindami politinius ir kitokius procesus, galės remtis ekonominių kontekstų.

Na, ir trečiasis tikslas, kurį aš sau keliu ir dėl ko aš esu labai dėkingas, kad šį tikslą įvertino komisijos nariai, tai yra ekonominių veiksnių reikšmė mūsų valstybingumui.

Profesorius gerai pasakė. Jis pradėjo tuo, ką aš norėčiau šiek tiek praplėsti. 1990 metais Lietuva taikiai iškovojo nepriklausomybę ir milžiniški kiekiai žmonių ėjo į gatves, protestavo ir reikalavo atkurti valstybę.

Ar 1918 metais, 1919 metais buvo taip pat? Buvo visiškai kitaip. Mes turėjome fiziškai kovoti prieš ateinantį priešą, o tauta dar tuo metu nevaikščiojo su trispalvėmis suprasdami, kad mes kovojam dėl šitos valstybės. Kada tauta stojo kovoti dėl šitos valstybės? Tada, kai šita valstybė, o ne okupuojančios kariuomenės, pasakė: mes duosime tai, ko jūs norėjote 100 metų – žemę. Teisę, galimybę dirbti savo labui privačia nuosavybe grįstoje sistemoje. Tai suformavo valstybę ir taip paskatino tokį kiekį savanorių eiti ir kovoti už tą valstybę, kuri pažadėjo geresnį ekonominį gyvenimą. 

Vienas iš partizaninio karo katalizatorių buvo, kai tapo aišku, jog ir asmeninė laisvė, ir privati nuosavybė, ir žemė bus atimta. Vienas iš katalizatorių keliauti į Sąjūdžio mitingus, sugriūti socialistinei imperijai buvo jos nesugebėjimas tenkinti ekonominių poreikių ir atgimstančios valstybės pažadas sukurti geresnį gyvenimą, galbūt kada nors ir kaip Skandinavijoje. Ir šiandien tą valstybė pasiekė. Mes gyvename geriausią gyvenimą ir valstybė turi neįtikėtiną kozirį savo rankose. Jeigu ekonominiai motyvai ginti šitą valstybę, dėl jos kovoti 100 metų vedė lietuvius į kovą, tai dabar ši valstybė sukuria geriausią įmanomą gyvenimą istorijoje, yra arčiausiai Vakarų lygio, valstybė turi be galo stiprų kozirį vesti žmones ruoštis ginti šią valstybę dabar.

Tai aš esu be galo dėkingas, kad komisijos nariai suprato, pajuto šito pasakojimo Lietuvai reikšmę, ir aš tikiuosi, kad ši monografija padės mūsų tautai šį tą suprasti. Ačiū.