Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau
Elektromagnetinę (EML) spinduliuotę skleidžiantys objektai, tokie kaip mobiliojo ryšio bazinės stotys, pastaraisiais metais kelia vis mažiau susirūpinimo visuomenei – skundų dėl jų veiklos gaunama vis mažiau, o vykdant jų priežiūrą – pažeidimai reti.
Visuomenės sveikatos centrai ypač daug dėmesio skiria bazinių stočių veiklos priežiūrai. Prieš pradedant vykdyti šią veiklą, būtina su visuomenės sveikatos centru suderinti radiotechninės dalies projektus, kuriuose turi būti pateikti teoriniai EML spinduliuotės skaičiavimai greta esančiuose pastatuose ir aplinkoje, įvertinus visus teritorijoje esančius EML spinduliuotės šaltinius. Bazinių stočių operatoriai turi su visuomenės sveikatos centru suderinti stebėsenos planus, kuriuose turi nurodyti, kokiose vietose jie atliks stebėsenos (savikontrolės) matavimus.
Stebėsenos matavimus operatoriai privalo atlikti prie kiekvienos bazinės stoties kartą per 2 metus, jei stotis įrengta urbanizuotoje teritorijoje ir kartą per 5 metus, jei stotis yra neurbanizuotoje teritorijoje.
Pažeidimų beveik nepasitaiko
Kad būtų užtikrinta kuo didesnė visuomenės sveikatos sauga, vykdoma valstybinė bazinių stočių veiklos visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Kasmet Vilniaus visuomenės sveikatos centras Vilniaus apskrityje patikrina apie 40–50 bazinių stočių, jų aplinkoje atlieka kontrolinius EML spinduliuotės matavimus.
Bazinių stočių sukuriamos elektromagnetinės spinduliuotės stebėsena vykdoma nuo 1995 metų, t. y. nuo bazinių stočių kūrimosi Lietuvoje pradžios. Per tą laikotarpį yra pasitaikęs tik vienas atvejis, kai buvo nustatytas bazinės stoties sukuriamos EML spinduliuotės viršijimas gyvenamajame bute. Taip atsitiko, nes greta veikiančios bazinės stoties buvo pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ir namo projektuotojai neįvertino greta esančios bazinės stoties. Situacija išsisprendė taikiai – bazinė stotis buvo iškelta į kitą vietą.
2014 m. atlikti 49 bazinių stočių patikrinimai, tik dviejų patikrinimų metu nustatyti pažeidimai – veikla buvo vykdoma neturint suderinto projekto arba stebėsenos plano. Kasmet gaunama ir vis mažiau skundų dėl radiotechninių objektų veiklos. 2012 m. gauta 17 skundų, 2013 m. – 16 skundų, 2014 m. gauti tik 8 tokie skundai. Nė vienas skundas dėl galimo EML spinduliuotės viršijimo nebuvo pagrįstas, t. y. atlikus matavimus tokie nuogąstavimai nepasitvirtino.
Taigi, šie objektai yra griežtai prižiūrimi, todėl veiklą vykdo nekeldami pavojaus gyventojų sveikatai. Be to, nuo 2011 m. visi suderinti radiotechninės dalies projektai, stebėsenos planai ir radiotechninio objekto operatorių pateikti EML spinduliuotės stebėsenos matavimų rezultatai skelbiami Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir kitų visuomenės sveikatos centrų interneto svetainėse. Tad kiekvienas asmuo turi galimybę pasitikrinti, ar radiotechninio objekto operatorių veikla yra suderinta su visuomenės sveikatos centru ir ar ji atitinka keliamus reikalavimus.
Koks saugus elektromagnetinės spinduliuotės lygis?
EML spinduliuotės leidžiami lygiai įvairiose šalyse labai skiriasi. Nepriklausoma Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (angl. ICNIRP) yra patvirtinusi EML spinduliuotės lygius (tarptautinį standartą), kurių laikantis neturėtų būti pakenkta gyventojų (net ir jautriausių grupių) sveikatai. Bazinėms stotims šis leistinas lygis yra 10W/m2 (1000 µW/cm2) ir dauguma šalių (pvz. Vokietija, Danija, Olandija, Suomija, Čekija, Slovakija, Austrija, Šveicarija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Didžioji Britanija) šį lygį yra patvirtinusios kaip nacionalinį standartą.
Tuo tarpu Lietuvoje nustatytas leistinas EML lygis yra 10 µW/cm2 , kuris net 10 kartų mažesnis nei tarptautinis standartas. Kai kuriose šalyse (Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Estijoje, Italijoje) taip pat yra patvirtinti mažesni už tarptautinį standartą EML spinduliuotės lygiai. Kai kurios šalys iš viso nėra patvirtinusios leistinų EML spinduliuotės lygių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiuo metu vykdo projektą (angl. Framework for developing health-based EMF standards), kuriuo siekia harmonizuoti reikalavimus EML spinduliuotei, kad visose šalyse būtų užtikrinamas vienodas gyventojų sveikatos apsaugos lygis. PSO griežtai skatina laikytis tarptautinio EML standarto visoms šalims, kurios nėra patvirtinusios nacionalinių standartų, o šalims, kuriose nacionaliniai standartai skiriasi nuo tarptautinio, siūloma persvarstyti savuosius standartus.
Šalims, kurių nacionalinis standartas yra griežtesnis nei tarptautinis, siūloma dar kartą apsvarstyti tokio standarto mokslinį pagrįstumą ir įrodyti, kad tarptautinis standartas tinkamai neapsaugo gyventojų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tokio konservatyvaus reguliavimo neigiamą poveikį naujų technologijų vystymuisi, ekonomikai ir darbo rinkai.
Kaip nustatomi leistini lygiai?
Leistinas EML spinduliuotės lygis nustatomas įvairiais būdais. Pirmiausia yra stebimi tiriamo veiksnio sukelti biologiniai efektai įvairiuose lygmenyse (ląstelės, gyvūnų organizmuose). Atliekami tyrimai ir su žmonėmis, tačiau žmonės laboratorijose tiriami retai. Paprastai parenkama grupė žmonių, kuri yra veikiama EML spinduliuotės, ir kita – kontrolinė grupė, kuri nėra veikiama šio veiksnio.
Atliekant mokslinius tyrimus dėl EML poveikio, būtina ištirti labai daug žmonių (tiriamojoje grupėje būna tūkstančiai žmonių, o kontrolinėje – keturis kartus daugiau), tad tokie tyrimai paprastai vykdomi labai didelėse valstybėse ar keliose valstybėse. Ilgus metus stebimi šių žmonių sveikatos pokyčiai, kol padaromos mokslinės išvados apie tiriamo veiksnio poveikį sveikatai ir nustatomas leistinas lygis. Nustatytas leistinas lygis visada yra mažesnis, nei tyrimais nustatytas, nes į leistiną vertę įskaičiuojamas saugos veiksnys, kuris yra skirtas kompensuoti mokslinių tyrimų neapibrėžtis, suminį poveikį bei apsaugoti jautriausias gyventojų grupes.
