sausio 17, 2018
Neringoje – idiliška Eduardo Jonušo Kuršių nerija

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Neringos muziejai pristatė šviesaus atminimo menininko, Neringos garbės piliečio Eduardo Jonušo kūrybos darbų parodą, kurioje – idiliški Kuršių nerijos vaizdai.

Apsigyvenęs Nidoje Eduardas Jonušas tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju. Jis Neringai gražino krikštus ir vėtrunges, kartu su bendraminčiais pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius atstatė kurėną, kuriam šiais metais sukaks 25 metai.

Eduardas Jonušas buvo ne tik šio krašto etnografinio paveldo gaivintojas, bet ir menininkas. Kaip skulptorius sukūrė savo pirmąjį darbą Nidoje – dekoratyvinę kompoziciją „Neringos vartai“, stovinčią prie įvažiavimo į Neringą ir įkūnijančią šio krašto simbolius – bures su vėtrungėmis. Neringoje galima rasti ir daugiau E. Jonušo, kaip skulptoriaus darbų. 1965-1981 menininkas nutapė paveikslo ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Menininkas visą savo kūrybingąjį laikotarpį skyrė paveikslų ciklams, kuriuose per simbolius perteikė savo išgyvenimus sovietinio gulago pragare.

Eduardo Jonušo tapyboje ankstyvuoju laikotarpiu pastele pieštuose darbuose dominuoja Kuršių nerijos gamtos, etnografiniai motyvai, krikštai, vėtrungės, kurėnai.

M. Jonušas kartu su dviem dešimtimis neringiškių dalyvavo ir šalies sostinėje vykusiuose Sausio 13-osios įvykiuose, tad parodos atidarymas prasidėjo menininko žmonos Vitalijos Teresos Jonušienės perskaitytais prisiminimais apie tą dieną.

Pristatydama parodą, V. T. Jonušienė padėkojo Neringos muziejams už tai, kad primišti darbai buvo prikelti naujam gyvenimui. „Matome darbus iš 6-7 dešimtmečių kūrybos. Buvo toks ciklas, kada jis žavėjosi Kuršių nerijos gamta ir tokių darbų yra padaręs daug. Gerai, kad tuos darbus kažkada nupirko Klaipėdos muziejus, o dabar jie  priklauso Neringos muziejų fondams. Po šių darbų ciklo sekė kitas ciklas – žymiausi šito krašto žmonės. Eduardas Jonušas yra tapęs ir Vidūną,  ir Rėzą, Jankų, Simonaitytę. Po to buvo Žemaitija, o vėliau atėjo ciklas, kuriame jis norėjo parodyti kas yra totalitarizmas ir  kaip  jis naikina žmogų. Pastarieji jo darbai yra svarbiausi, parodantys nuo kokio pavojaus mes niekada nesame apsaugoti“, – menininko kūrybą pristatė  Vitalija Teresa Jonušienė.

Kuršių nerijos muziejuje pristatomoje parodoje išvysite ir E. Jonušo darbą, kurį paprastai galima matyti Neringos savivaldybės mero kabinete. 
„E. Jonušo paliktas palikimas Neringai yra neįkainuojamas. Jo dėka Neringa turi svarbiausius savo krašto simbolius. Ir Neringos savivaldybė tikrai prisidės prie Eduardo Jonušo namų išpuoselėjimo. O ši paroda – tai menininko žvilgsnis į nuostabiąją Kuršių neriją“, – parodos pristatymo metu kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Menininko Eduardo Jonušo (1938-2014) kūrybos darbų parodą galima išvysti Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Neringa).

Neringos savivaldybės informacija

 

Share Button


lapkričio 11, 2019

Projekto partneriai – Kinderhaus Wirbelwind Kirchstraße iš Vokietijos. Tarptautinio projekto trukmė – nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 […]

lapkričio 8, 2019

Startuoja pirmoji Lietuvoje inovacijų kūrimo programa moterims „Women for Global Challenges“, kurios metu 200 profesionalių įsitrauks į tvarių inovacijų kūrimą. […]

lapkričio 8, 2019

„Po „Petro imperatorės“ pasirodymo labai daug sužinojau apie mus pačius. Pamačiau, koks vis dar gajus mąstymas schemomis, galvojimas, kad vergas, […]

lapkričio 5, 2019

Struvės geodezinis lankas – išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant užsienio šalių mokslininkams, ir technologijų dermės pavyzdys. Į UNESCO Pasaulio […]

lapkričio 5, 2019

Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę. Jau ne pirmą mėnesį viešojoje erdvėje netyla […]

spalio 29, 2019

Lietuvoje prieš 30 metų, 1989 m. spalio 24 d., istorijos mylėtojams į rankas pateko pirmasis laikraščio „Voruta“ numeris, kurio paantraštėje […]

spalio 24, 2019

XIX a. I pus. Gargždų dvaras atiteko baronams Renėms. Valdant tėvui Feliksui Renei, o vėliau jo sūnui Eugenijui Renei (1830-1895), […]

spalio 17, 2019

13-asis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet savo žiūrovus skatino nestatyti sienų bei permąstyti MES ir JIE […]

rugsėjo 29, 2019

Rugsėjo 23-29 dienomis Ukrainos rytinėje dalyje, prie pat skiriamosios linijos, esančiame Stanytsia Luhanska mieste vyksta pirmasis lietuvių ir ukrainiečių dailininkų […]

rugsėjo 23, 2019

Rugsėjo 20 d. Kauno senamiestyje, prie Vytauto Didžiojo (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų) bažnyčios, minint 150-asias visuomenininko, rašytojo, kun. […]