Nesuderinus su sostinės savivaldybe, Vilniuje pakabinta kontraversiškai vertinamam K. Škirpai skirta atminimo lenta
Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta. Anot šiai partijai atstovaujančio Vytauto Sinicos, šis veiksmas su miesto savivaldybe suderintas nebuvo.
„Ne, suderinta nebuvo“, – Eltai penktadienį tikino politikas.
„Bet kuriuo atveju, jos nuėmimas taip pat bus labai aiškus pozicijos parodymas ne tik dėl formalumo, bet ir dėl paties Kazio Škirpos“, – pridūrė jis.
Anot Nacionaliniam susivienijimui atstovaujančio V. Sinicos, šis partijos veiksmas buvo atliktas kaip pilietinio nepaklusnumo akcija.
„Kazys Škirpa yra vienas iš labiausiai nusipelniusių lietuvių tautos rezistencijai asmenų. Tuo pačiu metu ir vienas iš labiausiai trinamų iš mūsų istorinės atminties – per pastarąjį penkmetį ir jo gatvės vardas panaikintas, ir lenta nuimta Gedimino pilies bokšte“, – teigė jis.
„Mažiausiai trejus metus institucijose buvo stumdomas, mėtomas ir atmetinėjamas be aiškių argumentų šis įamžinimo klausimas“, – pridūrė V. Sinica.
Tarybos narė tvirtina, kad lenta bus nukabinta
Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė taip pat patvirtino, kad K. Škirpai skirta atminimo lenta yra pakabinta nesuderinus šio veiksmo su sostinės valdžia.
„Ne, su komisija tai nebuvo derinta. Mes savivaldybėje turime patvirtiną atminimo ženklų kabinimo reglamentą ir, jeigu juo vadovaujantis, toks pakabinimas jį pažeidžia ir realiai atminimo lenta yra pakabinta nelegaliai“, – penktadienio vakarą komentavo K. Šeraitė-Gogelienė.
Politikė neslėpė, kad toks Nacionalinio susivienijimo žingsnis – be leidimo pakabinti K. Škirpai skirtą atminimo lentą – ją nustebino.
„Mes tokio akibrokšto nesitikėjome, nes prieš gerą pusmetį esame gavę prašymą iš jų (Nacionalinio susivienijimo – ELTA) pakabinti tokią lentą ir Istorinės atminties komisija svarstė ir nepritarė tokiai iniciatyvai“, – sakė K. Šeraitė-Gogelienė.
Anot jos, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
„Kitas dalykas – šitai lentai galioja ir priimtas įstatymas, kuris draudžia viešose erdvėse propaguoti totalitarinius režimus. Todėl dėl mes dėl nevienareikšmiško K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėmės į komisiją, kuri vertina tokius objektus. Kai būtume gavę jų išvadą, tada būtume svarstę tos lentos kabinimo klausimą“, – tvirtino K. Šeraitė-Gogelienė.
Savivaldybės tarybos narė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta bus numontuota.
„Manau, kad gresia lentos nukabinimas. Turime laisvadienius, bet turbūt mūsų tarnybos pasirūpins tuo nukabinimu. Galėtų iniciatoriai ir patys, paminėję, atšventę sukilimo metines, nukabinti lentą. Sveikintumėme tokį nukabinimą“, – dėstė ji.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
