8 gruodžio, 2017
Aistė Čepukaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Netaikli parama – ar išsimokėsime?

Valdžia su biudžetu kartais elgiasi taip, tarsi jis būtų neribotas. Puikus to pavyzdys – netaikli parama, kuri ne tik nėra efektyvi, bet dar ir brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams.

Štai – vadinamieji „vaiko pinigai”. Seimas jau pritarė 30 eurų išmokai per mėnesį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų (arba iki 21 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą). Tai mokesčių mokėtojams kitąmet kainuos apie 200 mln. eurų – tris kartus daugiau nei šiemet (!), tačiau didžiausia problema net ne tame – kyla abejonių, ar visi šie pinigai naudojami tikslingai.

Jei „vaiko pinigais” siekiama finansuoti vaiko poreikius, tuomet pasiturintiesiems tai neaktualu. Jei siekiame didinti gimstamumą – reikėjo palikti galiojančią tvarką, pagal kurią auginantys vaikus mokėjo mažesnius mokesčius. Tuos, kurių pajamos per mažos – remti tiesioginėmis išmokomis.

Maža to, valdantieji tikisi, kad „vaiko pinigai” iki kadencijos pabaigos (per trejuss metus) padidės nuo 30 iki 100 eurų, taigi ir lėšų poreikis išaugs mažiausiai tris kartus. Jei kitiems metams reikės 200 mln., tai po kelių metų išmokų didinimas pareikalaus jau 600 mln. – tiek pat, kiek skiriama visai sveikatos apsaugai. Kaip augančios išmokos visiems padės gerinti socialiai jautriausiųjų padėtį ir mažinti socialinę nelygybę – neaišku. Užtat vis daugiau pinigų bus skiriama tiems, kuriems paramos apskritai nereikia.

Regionų gelbėjimo politikoje taip pat atsirado netaiklios ir netgi diskriminuojančio pobūdžio paramos formų. Valdžia žada kompensuoti pradinę pirmo būsto paskolos įmoką tik įsikuriantiems regionuose. Tiesa, sprendžiant, ar skirti paramą, šeimos pajamos nebūtų vertinamos, tad valstybės pagalbą namui įsigyti galėtų gauti, pavyzdžiui, gerai uždirbanti programuotojų šeima, šiaip ar taip planavusi persikelti gyventi už didmiesčio.

Jau dabar galima numatyti, kokią įtampą ir neteisybės jausmą tai sukels visuomenėje. Kol didmiesčiuose aibei skurdesnių šeimų ši parama būtų reikalingesnė (didmiesčiuose būstas yra sunkiai įperkamas), valdžia drąsiai konstatuoja būtent to ir siekianti – bet kokia kaina atvilioti žmones į regionus.

Tik ar ne per brangiai sumokame? Kitąmet nuo liepos mėnesio pirmo įnašo kompensacijai bus skiriama 2 mln. eurų, o paramos gavėjų kasmet daugės. Jei pripažįstama, kad žmonės visgi migruoja dėl ekonominių, su atlyginimu susijusių priežasčių, kam eikvoti vis daugiau lėšų pasiturinčių žmonių nekilnojamojo turto įsigijimui? Juk mes patys už tai ir sumokame.

Netaiklios paramos kryptys tik plečiasi. Štai, Seime jau užregistruotas siūlymas, kad visi vaikai besimokantys pagal ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programas, galėtų gauti nemokamą maitinimą. Paprastai nemokamas maitinimas – tai nepasiturinčių šeimų paramos forma. Jei jau galime susimesti nupirkti pietus visiems ikimokyklinukams ir pradinukams, kodėl nenupirkus pietų ir bendrojo lavinimo moksleiviams? Studentams? Geriausia, kad visų pietūs būtų nemokami, bet kaip žinome – tokių nebūna.

Realybėje ištekliai yra riboti. Vien šiam mokinių nemokamo maitinimo siūlymui kasmet reikėtų papildomai skirti net virš 26 mln. eurų. Vadinasi, reikės arba didinti mokesčius, arba kažkam sumažinti skirtas lėšas.

Netaiklios paramos reiškinį iliustruoja ir tyrimai. Pavyzdžiui, pernai „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad penktadalis gyventojų turi draugų ar pažįstamų, kurie per pastaruosius metus gavo socialinę paramą, nors galėjo išsiversti be jos.

Šis valdžios netaiklumas mums visiems kainuoja, ir kainuoja nemažus pinigus bei nesprendžiamas problemas. Jei valstybės biudžetas ir pragyvenimo lygis būtų kelis kartus didesni, galbūt, netaikli parama nebūtų toks piktinantis dalykas. Tad gal remkime tuos, kuriems paramos labiausiai reikia, nes dabar nei vilkas bus sotus, nei avys sveikos.


3 gruodžio, 2020

„LTG Link“, „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovė, turi svarbių žinių keliaujantiems traukiniais – nuo gruodžio 13 d., sekmadienio, įsigalioja nauji […]

3 gruodžio, 2020

Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne […]

2 gruodžio, 2020

Gyventojams savo veiklą būtina įteisinti tuomet, kai ji atitinka individualios veiklos požymius, t. y. kai atsiranda veiklos tęstinumas, komercinės naudos siekimas, […]

1 gruodžio, 2020

Alytaus rajono smulkieji augintojai, gamintojai, perdirbėjai ir pardavėjai, norintys prekiauti tiesiogiai, bus skelbiami žemėlapyje, kuriame pirkėjas galės lengviau surasti pageidaujamą […]

1 gruodžio, 2020

VPT toliau tęsia su COVID-19 susijusių pirkimų sutarčių stebėseną. Be anksčiau apibendrintų apsaugos priemonių, skirtų kovai su COVID-19, transportavimo paslaugų […]

30 lapkričio, 2020

Visame pasaulyje vis dažniau taikoma praktika, kai keleiviai COVID-19 testą gali atlikti tiek oro uosto patalpose, tiek aplink esančioje teritorijoje […]

30 lapkričio, 2020

Siekdama nustatyti, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją apie didelio susidomėjimo sulaukusios priemonės „Smart FDI“ kvietimą, Ekonomikos […]

27 lapkričio, 2020

Lapkričio 25 d. vykusiame Europos reikalų komiteto posėdyje pristatyta Europos Komisijos nuomonė dėl 2021 m. valstybės biudžeto projekto ir Finansų […]

26 lapkričio, 2020

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pateko į pasaulinį inovatyvių universitetų reitingą „World’s Universities with Real Impact“ (WURI) – čia jam skirta aukšta 41 […]

26 lapkričio, 2020

„Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, jog nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį […]

26 lapkričio, 2020

Kiek Lietuvoje yra dizainerių ir kiek to lietuviško dizaino turime? Ar jis yra matomas tik mūsuose ar ir užsienyje? Vienas […]

25 lapkričio, 2020

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam projektui dėl Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) pripažinimo valstybei svarbiu ir […]

25 lapkričio, 2020

Kelių naudotojai, kurie karantino laikotarpiu nesinaudos mokamais Lietuvos keliais, gali Lietuvos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiui sustabdyti įsigytų metinių elektroninių vinječių […]

25 lapkričio, 2020

Nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai pajamų mokestį turi mokėti tada, kai NT parduoda brangiau nei įsigijo ir neišlaikė jo nuosavybėje […]

25 lapkričio, 2020

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog išsiuntė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų mikroįmonėms, kurios sulaukė kvietimų teikti prašymus […]

25 lapkričio, 2020

Telšių regiono atliekų tvarkymo sistema yra labai svarbi visam regionui ir jo gyventojams. Visgi tiek viešojoje erdvėje, tiek oficialiuose susitikimuose […]

24 lapkričio, 2020

Šalyje 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų ieško darbo. Daugiausiai nedirbančių jaunuolių lapkričio 1 d. registruota Kaune – 21,2 proc., […]

24 lapkričio, 2020

Nekvalifikuoti darbininkai šiai metais sudarė didžiausią skaičių (33,4 proc.) tarp darbo netekusių asmenų, o nedarbo struktūroje pagal profesijų grupes labiausiai […]

24 lapkričio, 2020

Lietuvos gyventojai į atliekamų pinigų leidimą per pandemiją ėmė žiūrėti kur kas atsargiau ir konservatyviau. Palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, […]

23 lapkričio, 2020

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių […]