NKVC vadovas: dėl kai kurių savivaldybių pasyvumo priedangų skaičius jose yra itin mažas
Priedangų tinklas Lietuvoje palaipsniui plečiasi, tačiau jų skaičius priklauso nuo pačių savivaldybių nevienodai atsakingo požiūrio į civilinę saugą, Seime surengtoje diskusijoje pirmadienį tikino Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Diskusija surengta Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pirmadienį pristačius Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurioje numatyta, kaip iki 2030 metų bus kuriama šalies civilinės saugos sistema, plečiamas priedangų tinklas, gyventojų perspėjimo sistema.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas akcentavo, kad priedangų skaičius savivaldybėse palaipsniui didėja, tačiau, jo teigimu, skirtingose savivaldybėse jis yra labai nevienodas.
„Ta takoskyra yra pakankamai didelė. Mes kalbame apie tokias savivaldybes, kurios turi daugiau priedangų negu reikia, tarkim, Birštonas ar kiti miestai mažesni, ir turime tokių, kur nesiekia ar siekia apie 4 proc. (priedangose galinčių pasislėpti gyventojų skaičius – ELTA)“, – Seime surengtoje diskusijoje „Priedangos Lietuvoje – ar pokyčių teks laukti dar 100 metų?“ teigė NKVC vadovas.
Anot jo, problemų sudaro ir nepakankamas priedangų ženklinimas.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas taip pat pabrėžė, kad ministerija priedangas skirstys į tris kategorijas pagal jų saugumo lygį.
„(Nustatysime tris – ELTA) kategorijas. Pirmoji atitinka aukščiausius reikalavimus, tada visuomeninės paskirties pastatai ir trečia kategorija – remtis ir gyvenamaisiais namais (…) Privačių namų savininkams esame pateikę rekomendacijas, kaip būtų galima minimaliomis pastangomis įsirengti tokią priedangą namo rūsyje“, – teigė viceministras.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 3800 priedangų, jose gali pasislėpti apie 36 proc., tai yra apie 1 mln. gyventojų.
Pagal dabartinį planą, anot ministrės, miestuose galimybę pasisplėti turėtų 60 proc., o regionuose – 40 proc. gyventojų.
Anot A. Bilotaitės, šiuo metu VRM atlieka inventorizaciją pastatų, kuriuose galima įrengti priedangas, taip pat nustato reikalavimus naujai statomuose daugiabučiuose įrengti slėptuves, jas įrengti modernizuojant daugiabučius, gyventojai aktyviai informuojami apie galimybes įsirengti priedangas savo gyvenamuose namuose.
„Labai daug kas priklauso nuo savivaldybių, nuo savivaldybių lyderystės konkrečiu atveju“, – akcentavo A. Bilotaitė.
Anot ministrės, VRM šiuo metu taip pat ruošia planą, kaip didinti civilinę saugą konkrečiai Vilniaus mieste.
„Vilnius neatrodo blogai su savo 49 proc., nes didiesiems miestams nustatytas reikalavimas (priedangose pasislėpti – ELTA) 60 proc. gyventojų“, – patikslino V. Dmitrijevas.
Vilniaus vicemero Arūno Šilerio teigimu, sostinėje šiuo metu įrengta 650 priedangų. Taip pat, anot jo, Vilnius priedangoms pritaiko visuomeninius dvigubos paskirties pastatus, pavyzdžiui, mokyklas ir darželius.
Vilniaus mieste priedangose galėtų pasislėpti 49 proc., Šiauliuose – 54, Kaune – 34, Klaipėdoje – 18, o Panevėžyje, kaip rodo VRM duomenys, galėtų pasislėpti 6 proc. gyventojų.
Ministrės teigimu, civilinė sauga apima ir perspėjimo sirenų tinklą, šiuo metu jas girdi apie 60 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau siekiama, kad šis skaičius pakiltų iki 75 proc. Taip pat yra planuojamos gyventojų evakavimo pratybos, tam yra rengiamas Nacionalinis gyventojų evakavimo planas, kuris yra Visuotinio gynybos plano dalis.
Šiuo metu, vidaus reikalų ministrės teigimu, taip pat yra rengiamos Civilinės saugos pamokos mokyklose. Taip pat skirtas finansavimas savivaldybių, patenkančių į Astravo branduolinės jėgainės zoną, pasirengimui galimoms grėsmėms, vyksta parengties pareigūnų mokymas, ministerija kuria ir mobiliąją programėlę, kur vienoje vietoje gyventojai būtų informuojami apie galimas grėsmes.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad nuo vasario 28 dienos pastatytiems daugiabučiams galioja atnaujintas Statybos techninis reglamentas (STR), kuriame numatyti reikalavimai įrengiant priedangas.
Civilinės saugos programą dar turės patvirtinti Vyriausybė, vėliau ji bus teikiama Seimui.
Pirmadienį LRT radijo debatuose valstybės vadovas Gitanas Nausėda tikino pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo jau nuveiktus darbus ir teigė jaučianti pačių savivaldybių įsitraukimo į civilinę saugą stoką.
