Nobelio premijos laureatą Vilniuje primins akmenyje iškaltos jo eilės

Vilniaus senamiestyje, Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankirtoje, naujas traukos objektas – atidengti Česlovo Milošo laiptai, ant kurių iškalti poeto eilių fragmentai, primenantys iš Lietuvos kilusį Nobelio premijos laureatą. Č. Milošas priklauso didžiausių Vilnių garsinusių kūrėjų plejadai. Tai pirmasis pasaulyje toks originalus didesnis Č. Milošo atminimo įamžinimas viešoje erdvėje. Iškilmėse Č. Milošo eilės šiandien skambėjo trimis kalbomis – angliškai lietuviškai ir lenkiškai.

„Šiandien ypatingoje vietoje minime ypatingą asmenybę, kurio misija buvo perduoti europietišką civilizaciją ir kultūrą jaunesnei kartai, praturtinti mus, suartinti lenkų ir lietuvių tautas, ir jam tai pavyko. Turime tęsti šią misiją. Labai prasminga, kad poeto atminimas įamžintas demokratišku literatūriniu kūriniu, kuris kviečia eiti ir simboliškai persikelti į kitą lygmenį. Labai svarbu, kad šie laiptai yra greta Onos Šimaitės – geros bičiulės vardu pavadintos – gatvės. Tikiuosi kad netoliese šių laiptų atsiras vieta ir Teisuolių atminimo įamžinimui. Ji taps vis svarbesnė Vilniui, tad neškime Č. Milošo mums perduotą civilizaciją į rytojų“, – kvietė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Miesto meras pacitavo jį labiausiai įkvepiančią eilutę iš 1939-aisiais metais užrašytų Č. Milošo minčių apie griūvantį pasaulį ir ateinančius sunkius laikus – „Net jei rytoj pasaulio pabaiga, vis tiek laikas sodinti savo obelis“. Pasak mero, tai primena mums visiems, ką turime daryti kasdien, kad ir ką manytume apie rytojų.

Šiandien taip pat atidengtos informacinės lentelės lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis bei poeto signatūra (parašas, inicialai), iškalta akmenyje.

Laiptai Č. Milošo vardu buvo pavadinti prieš penkerius metus, minint Česlovo Milošo šimtąsias gimimo metines. Skulptorius Jonas Gencevičius iškėlė originalią idėją – ant laiptų iškalti poeto eilių fragmentus lietuvių ir lenkų kalbomis.

Prieš įamžinant poeto atminimą, sostinės savivaldybė, kaip projekto partnerė, skyrė apie 45 tūkst. Eur ir visiškai atnaujino Česlovo Milošo laiptus, kurie buvo įrengti prieš keletą dešimtmečių ir jau gerokai nusidėvėję. Savivaldybė pasirūpino, kad būtų iš naujo išbetonuotas laiptų pagrindas, laiptų aikštelės išklotos naujomis granitinėmis trinkelėmis, sienutės padengtos naujomis granitinėmis plokštėmis, įrengti nauji turėklai. Savivaldybės užsakymu, UAB „Grinda“ darbus atliko vos per keletą mėnesių.

Č. Milošo laiptų sutvarkymas reikšmingai pasitarnaus kuriant Vilniaus, kaip europietiškos kultūros centro, tapatybę. Sutvarkius šį apleistą sostinės kampą, laiptais saugiai kops vilniečiai, miesto svečiai, dviejų greta esančių mokyklų moksleiviai. Tikimasi, kad Č. Milošo laiptai taps dar viena Vilniaus senamiesčio traukos vieta užsienio turistams, o apie jo kūrybą plačiau sužinos ir Lietuvos gyventojai, ir visų kraštų literatūros mylėtojai.

Laiptų atidengimo renginyje dalyvavo ir idėjos autorius, ir architektas Tauras Budzys bei Č. Milošo laiptų Vilniuje sutvarkymo ir jo vardo įamžinimo iniciatyvinės grupės nariai: literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, eseistas ir scenaristas Pranas Morkus, teatrologė prof. Irena Veisaitė, poetas, Č. Milošo bičiulis prof. Tomas Venclova, „Lietuvos žinių“ vyr. redaktorius Ramūnas Terleckas, Lietuvai nusipelniusių asmenų atminimo įamžinimo projektų iniciatorė bei įgyvendintoja Ramunė Sakalauskaitė.

Renginyje kalbėjo Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Romas Jarockis, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Łapczyńskis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Milošo dvaro Krasnogrudoje ir Seinų „Paribio” fondo vadovė Malgorzata Czyzewska, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas, scenaristas ir eseistas Pranas Morkus.

Iškilmėse dainavo Marija Krupoves-Berg, Č. Milošo eiles skaitė poetas Kerry Shawnas Keysas (angliškai), literatūrologė dr. Brigita Speičytė (lietuviškai), Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorė Barbara Orszewska (lenkiškai).