17 rugpjūčio, 2022
Statistikos departamentas

Nuo beverčių krūmamedžių iki derlingų riešutynų

Dar prieš porą dešimtmečių į riešutmedžius Lietuvoje buvo žvelgiama kaip į beverčius medžius, netinkamus net malkoms, tačiau dabar požiūris pasikeitęs kardinaliai – vis daugiau ūkininkų ir sodininkų ryžtasi auginti lazdynus ir graikinius riešutmedžius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per ketverius metus riešutynų plotai išaugo daugiau kaip tris kartus: 2021 m. riešutų medžiais mūsų šalyje buvo užsodinta 1 555 hektarai, 2020-aisiais – 1 201, 2017-aisiais  – 451 hektaras. Plečiantis riešutmedžių giraitėms, sparčiai augo ir nuimamas derlius: 2021 m. buvo nuimtos 202 tonos riešutų, 2020-aisiais – 185, 2017-aisiais – 48 tonos riešutų.

Prognozuojama, kad Lietuvoje riešutynų plotai ir toliau augs, nes tai nereikli, bet pelninga žemės ūkio kultūra, be to lietuviai jau pamėgo mūsų šalyje auginamus riešutus.

Ūkis visiems

Jau po poros savaičių lazdynų riešutų derlių ruošiasi rinkti ir vienas pirmųjų riešutininkystės kaip žemės ūkio šakos pradininkų Lietuvoje Rimas Norus. Vyras ne tik rūpinasi savo jau brandžiu riešutynu, bet ir padeda kitiems įveisti riešutmedžių plantacijas.

„Prekiauju riešutmedžių sodinukais, matau, kad žmonės masiškai tuščius laukus užsodina lazdynais. Pats plėstis jau nežadu, bet padedu jauniesiems ūkininkams, kurie sodina riešutynus. Įveisiant šią kultūrą galima gauti paramą, todėl dažnai riešutmedžių plotai būna nemaži – po 10–20 hektarų“, – pasakoja R. Norus.

Pašnekovo teigimu, šios kultūros populiarėjimą galima paaiškinti tuo, kad tai mažiausiai priežiūros reikalaujantis sodas. Skirtingai nei, pavyzdžiui, uogas, riešutus galima surinkti bet kada turint laiko, todėl riešutų auginimas gali būti ir papildoma veikla.

„Aš pats dar šį pavasarį surinkau rudenį nespėtus surinkti krituolius – riešutai buvo sveikut sveikutėliai“, – sako R. Norus.

Vis dėlto riešutų augintojas pabrėžia, kad nėra taip, jog pavasarį pasodinus riešutmedžius galima tik rudenį atvykti susirinkti derliaus. Darbo riešutyne netrūksta: lazdynus būtina retinti, genėti, prižiūrėti, kad neįsimestų puvinys. Be to, krūmamedžius reikia saugoti nuo nekviestų svečių: jaunus stiebelius itin mėgsta kiškiai, o riešutus taikosi išnešioti kėkštai, strazdai, kai kada – ir voverės. Todėl būtina pasirūpinti riešutyno apsauga. R. Norus savo 16 hektarų riešutų giraitę apjuosė tvora, o derlių akylai saugo vokiečių aviganiai. Paukščius atbaidyti padeda įvairios garsinės priemonės.

„Riešutyne dirbti reikia, bet riešutams tikrai nereikia tiek priežiūros kaip, pavyzdžiui, uogoms. Uogų augintojai nuolat priversti baimintis, kad derliaus neišnešiotų paukščiai, nesupūdytų lietus, o su riešutais gerokai mažiau vargo. Žinoma, riešutus mėgsta kėkštai ar strazdai, bet uogų paukščiai gali nulesti visą krūmą, o riešutų – tik vieną kitą branduolį, todėl jų užteks visiems“, – pasakoja riešutų augintojas.

Netikėtai atrastas verslas

Pats R. Norus riešutininkyste susidomėjo visiškai atsitiktinai. Kaip jis pats sako, jo venomis teka bitininko kraujas. Prieš keturiolika metų sumąstęs plėsti savo bityną, jis ėmė ieškoti augalų, kurie būtų naudingiausi bitėms. Taip jo ūkyje atsirado lazdynų giraitė, nes šie riešutmedžiai pavasarį pažeria daugiausia žiedadulkių.

„Bet kai sulaukiau pirmojo derliaus, pamačiau, kad riešutai gali tapti puikia verslo niša“, – šypsosi R. Norus.

Maždaug 24 hektarų plotą apimančias riešutmedžių giraites jis pasodinęs Kauno rajone ir Dzūkijoje. Dabar R. Norus beturi 16 hektarų riešutyną pakaunėje. Ilgametė riešutų auginimo patirtis padėjo atsirinkti pačias geriausias veisles, tinkamas auginti lietuviško klimato sąlygomis. Pašnekovo teigimu, dabar jam nebereikia baimintis, ar užderės riešutų, ar jie nenušals, ar neužpuls ligos. Visų veislių riešutai yra stambūs, turi branduolius, o svarbiausia – jų viduje nėra luobelės. Kaip pastebi pašnekovas, net lenkai važiuoja į Lietuvą pirkti riešutmedžių sodinukų. Jis bandęs auginti ir graikinius riešutmedžius, tačiau šie ūkyje niekaip neprigijo, nors Lietuvoje yra ne vienas ūkininkas, galintis pasigirti nemažomis graikinių riešutų plantacijomis.

„Šiemet kaip niekad daug pardaviau sodinukų. Riešutynai, mano skaičiavimais, dera apie keturiasdešimt metų, o išpjovus senus medžius naujieji atauga daug greičiau. Čia matematika paprasta – jeigu pasodinsi malką, derliaus nebus. Bet per savo praktiką atrinkau pačias geriausias rūšis. Todėl galima pasinaudoti patyrusių riešutininkų patirtimi ir įveisus riešutyną jau po kelerių metų į kišenes krautis eurus“, – juokiasi R. Norus.

Valgo žalius

Nesunku pasiskaičiuoti ir uždarbį – iš vieno hektaro per sezoną galima nuskinti iki trijų tonų riešutų. Ūkininkas teigė, kad šiemet riešutų derlius turėtų būti labai geras – šakos tiesiog aplipusios riešutais.

Kaip pasakojo pašnekovas, daugiau kaip dešimtmetį tautiečius teko įtikinėti, kad jo parduodami riešutai tikrai užauginti Lietuvoje, o ne atvežti iš kitur. Dabar situacija pasikeitusi – didžiąją dalį produkcijos lietuviai nuperka tiesiai iš ūkio. Daugiausia parduodama kekėmis nuskintų lazdyno riešutų – tokie riešutai dar nebūna visiškai sunokę, todėl juos reikia suvalgyti per savaitę, kitaip jų branduolys susitraukia. O kai surenkami jau ant žemės nukritę branduoliai, jų vartojimo laikas praktiškai neribotas. 

„Seniau lazdynas buvo tarsi piktžolė, bevertė malka, o dabar tai žemės ūkio kultūra, kuriai auginti galima gauti net paramą. Mūsų tautiečiai visada vertino tai, kas užauginta natūraliai ir ekologiškai, galiu drąsiai sakyti, kad pamėgo ir lietuviškus riešutus“, – sako R. Norus.

 


29 kovo, 2024

Jau nuo 2025 m. vidurio Kauno oro uostas galės priimti apie 2 mln. keleivių per metus, praneša Lietuvos oro uostai […]

28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Skaitmeninės Europos programą (Digital Europe Programme) Lietuvoje koordinuojanti Inovacijų agentūra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje veiklas vykdančias ar planuojančias […]

28 kovo, 2024

„Telia“ pirmoji Baltijos šalyse teiks „Oracle Database as a Service“ paslaugas. Šie garsiausių pasaulio įmonių naudojami sprendimai mūsų šalies klientams […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ savo darbuotojams pradėjo rengti nemokamus pirmosios pagalbos suteikimo kursus.  Per šiuos metus įmonė sudarys galimybę beveik 2000 savo darbuotojų […]

27 kovo, 2024

Energetikos ministerija šių metų antrąjį ketvirtį planuoja skelbti dar vieną 40 mln. eurų paramos kvietimą. Planuojama, kad į paramą galės […]

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
27 kovo, 2024

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai […]

27 kovo, 2024

Šiuo metu darbo rinka kaip niekada įkaitusi. Bendrovėms vis sunkiau pritraukti žmones dėl kurių intensyviai konkuruojama tarpusavyje. Šioje kovoje į […]

27 kovo, 2024

Specialistai teigia, jog mokymai įmonėms turi didelę įtaką organizacijos augimui ir sėkmei. Norint būti konkurencingiems, svarbu ne tik investuoti į […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

26 kovo, 2024

Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar […]

26 kovo, 2024

2022 m. vienos amerikiečių konsultacijų ir tyrimų bendrovės atlikta apklausa parodė, kad tik vienas iš trijų darbuotojų žino, kaip vystyti […]

26 kovo, 2024

Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, […]

25 kovo, 2024

Prisidėdama prie Nacionalinės pažangos programoje iškelto tikslo iki 2030 metų bent 30 proc. viešųjų paslaugų perduoti socialiniams verslams arba nevyriausybinėms […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

22 kovo, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ atstovais aptarti plėtros planų bei pasveikinti Lietuvos […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]