Nuo vėjo iki lietaus: Šiaulius užbūrė tris dienas trukusi žodžio ir muzikos festivalio „Ir ežeras turi ausis“ magija

2024 m. Šiauliuose nuvilnijo tris dienas trukęs, ketvirtą kartą organizuotas, žodžio ir muzikos festivalis „Ir ežeras turi ausis“. Festivalio magija apgaubė tris skirtingas miesto erdves – Rėkyvos, Talkšos ežerus ir Prūdelio tvenkinį, kuriuose skleidėsi ne tik muzika, bet ir poezija, teatras bei kiti menai. Kiekviena iš šių vietų pasižymėjo savitu charakteriu ir grožiu, tarsi atspindėdama visą Šiaulių krašto ežerų įvairovę, o paskutiniąją festivalio dieną žiūrovų kantrybę išbandė ir netikėtai prapliupęs lietus. Organizatoriai tikisi, kad ne tik ežerai, bet ir pats festivalis tapo įkvėpimo šaltiniu menininkams, o žiūrovams dovanojo jaukią atmosferą. 

Festivalio organizatoriai renginiui pasirinko tris skirtingus ežerus – Rėkyvos, Talkšos ir Prūdelio tvenkinį – tarsi tris skirtingas scenas, atskleidžiančias įvairius muzikos ir poezijos atspalvius. Pirmoji festivalio diena prasidėjo prie Rėkyvos ežero, kur vėjuotą dieną klausytojus įtraukė šiuolaikinės elektronikos muzikos atlikėjo „nim“ projektas „Vandenys“ ir unikalus trijų kūrėjų – aktorės Linos Jankauskaitės-Peleckienės, saksofonininko Nedo Latono ir violončelininkės Ilonos Butkutės-Gasickienės – performansas „Jonvabalių sonatos“.

Antroji festivalio diena persikėlė prie Talkšos ežero, kur scenoje monospektaklį „Avinai“ dovanojo aktorius ir dramaturgas Raimondas Klezys, „Žaliojo koncerto“ pasiklausyti kvietė muzikos atlikėjas ir kūrėjas Remis Rančys.

Festivalio uždarymas vyko prie jaukaus Prūdelio tvenkinio. Čia vakarą pradėjo grupė „Kopanugaris“, kuri užkūrė ne tik žiūrovus, bet ir gamtą – netikėtai prapliupęs lietus išbandė žiūrovų kantrybę. Lietaus nepabūgę, ištvermingiausi festivalio žiūrovai mėgavosi vakaro kulminacija – prancūzų menininko Phil‘o Von‘o solo post-elektro-flamenko muzikos ir šokio spektakliu „Human, Lost & Found“. Abu pasirodymai sužavėjo žiūrovus savo virtuoziškumu, jausmingumu ir energija.

Festivalio programą praturtino visas tris festivalio dienas veikusi eilėraščių paroda po atviru dangumi „Mintys bangose“, kurioje eksponuota jaunųjų autorių kūryba, tarp jų – ir Šiaulių kurčiųjų centro bendruomenės eilės. Kiekvienas eilėraštis – tai lyg atskiras pasaulis, kupinas jausmų, minčių ir išgyvenimų: vieni kvietė tyrinėti meilės gelmes, kiti – leistis į filosofinius apmąstymus, o treti – tiesiog pasimėgauti kalbos skambesiu ir vaizdingumu.

Renginio organizatoriai dėkoja Lietuvių gestų kalbos vertinimo Šiaulių teritorinio skyriaus vertėjoms, kurios visiems suteikė galimybę mėgautis festivaliu.

Žodžio ir muzikos festivalis „Ir ežeras turi ausis“ dar kartą įrodė, kad Šiauliai yra gyvas ir pulsuojantis kultūros miestas. Renginys sujungė įvairių meno sričių atstovus ir subūrė gausią auditoriją, kuri mėgavosi jaukia atmosfera ir kūrybiškais pasirodymais.