Nuskurdintos vertingosios pelkės – jau atgimsta
Didžiulėms mūsų gamtos vertybėms – europinės svarbos pelkėms ir pievoms, kurios praeityje dėl visuotinės melioracijos buvo visiškai nuskurdintos, atkurti ir išsaugoti reikia ne tik aplinkosaugininkų pastangų, bet ir nemažai lėšų. Jų šiam tikslui skiria ES programa „LIFE+“. Šios programos 2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje buvo patvirtinta 12 gamtosauginių projektų.
Vienas iš šių projektų skirtas atkurti Amalvos ir Kamanų aukštapelkes, kurios priklauso didžiausių Lietuvos pelkių dešimtukui ir priskirtos ES saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“.
Amalva dar praėjusio šimtmečio viduryje buvo didžiausia Suvalkijos pelkė (3414 ha), išsiskyrusi didele biologine įvairove, kurią smarkiai nuskurdino melioracija. Šiuo metu čia yra saugomos 4 europinės svarbos paukščių rūšys: tetervinas, švygžda, griežlė ir mėlyngurklė, o migracijų metu apsistoja žąsų, ančių, tilvikinių paukščių būriai. Ši pelkė gali atgimti tik atkūrus jos hidrologines sąlygas.
Įgyvendinant projektą, jau išpirkta beveik 30 ha privačių žemės sklypų, kuriuos paveiks vandens lygio kilimas. Siekiant atkurti gruntinio vandens lygį draustinio statusą turinčioje pelkės dalyje (1479 ha) įrengta arba rekonstruota 3,6 km pylimų. Pelkei atgimti labai svarbu, kad tausiai būtų naudojamos nusausintos pelkės durpžemiai. Todėl daug bendrauta su vietos ūkininkais, jiems aiškinta, su jais tartasi. Ir tai davė vaisių. Bendradarbiaujant su ūkininkais, pavyko atkurti daugiau kaip 40 ha suartų durpžemių žolynų dangą. Taip artėjama prie tikslo – kad Amalvos pelkės apsausinti pakraščiai nuolat būtų padengti žoline augalija. Vietoj dirbamos žemės palaikomos pievos ir ganyklos stabdo durpių eroziją, per pusę sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, fosforo ir azoto išplovimą, sudaro labai palankias sąlygas išsaugoti daugelį nykstančių paukščių rūšių. Šlapioms durpingoms pievoms prižiūrėti sudaryta sutartis su vietos ūkininku ir jam skirta 16 mėsinių galvijų banda.
Kamanų pelkė (2434 ha) išsiskiria klampynių ir ežerokšnių, gamtinių buveinių gausa. Kamanų rezervate yra net 9 europinės svarbos buveinės – pradedant natūraliais distrofiniais ežerais ir baigiant vakarų taiga. Čia aptinkamos retos rūšys: baltamargė ir auksuotoji šaškytė, skiauterėtasis tritonas, plačialapė klumpaitė, dirvinis sėjikas, tetervinas, pievinė lingė, tikutis, žvirblinė pelėda. Šios pelkės hidrologiniam režimui atkurti jau patvenkta daugiau kaip 33 km sausinimo griovių, įrengus 259 užtvankas Kamanų valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje (3935 ha).
2014 m. pradėtas projektas Amalvos ir Kamanų pelkių hidrologiniam režimui atkurti bus baigtas 2018 m. spalį. Jį vykdo VšĮ Gamtos paveldo fondas, Marijampolės savivaldybės administracija, Marijampolės miškų urėdija, Žuvinto biosferos rezervato ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos. Projekto biudžetas – 1, 6 mln. eurų, iš jų 1,2 mln. eurų – ES paramos lėšos.
