„NuSPACES“: Lietuvoje vieši branduolinio kultūros paveldo tyrėjai
„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje ir Švedijoje. Balandžio 25 d. projekto mokslininkai susirinks Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje, kuriame surengs viešą diskusiją „Branduolinės pramonės palikimas kaip kultūros paveldas“.
Atominės vaizduotės reiškinys
Projektas pakvietė pažvelgti į atominę energetiką naujai, per kultūros akinius. „Nebeveikianti Ignalinos AE ir buvęs atominis miestas Visaginas jau keletą dešimtmečių vilioja menininkus ir tyrėjus, o čia filmuotas pasaulinio garso sulaukęs HBO serialas „Černobylis“ (2019) pritraukė turistų srautus. Galima sakyti, Ignalinos AE iš branduolinio objekto virsta įdomiu atominės vaizduotės reiškiniu, – teigia dr. Linara Dovydaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė ir projekto „NuSPACES“ lietuviškos dalies vadovė. – Tačiau branduolinė pramonė, suformavusi XX amžių, yra politiškai ir fiziškai sudėtingas palikimas, kurio poveikį jaučiame ir šiandienos karinių konfliktų kontekste.“
„NuSPACES“ mokslininkai tyrinėjo naują sritį – atominį kultūros paveldą, kurį galima laikyti pramoninio paveldo atšaka. Projekto metu buvo fiksuojama, kaip skirtingose šalyse yra kultūriškai įprasminamas uždarytų branduolinių objektų – Sellafieldo branduolinio komplekso (Jungtinė Karalystė), Barsebäcko (Švedija) ir Ignalinos atominių elektrinių – palikimas.
Kas išliks išardžius jėgaines? Kokie atominiai objektai saugomi muziejuose? Kokias istorijas jie pasakoja? Su kokiais iššūkiais susiduria atminties institucijos, dirbančios su branduoliniu paveldu? 2023 m. Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje gavo kelerius metus siektą Lietuvos kultūros tarybos finansavimą savo saugomo istorinio Ignalinos AE maketo restauracijai. Prie to, kad buvo pripažinta šio objekto kultūrinė vertė, prisidėjo ir „NuSPACES“ suburtų tarptautinių ekspertų rekomendacijos.
Siekė apibrėžti kultūros paveldo sritį
Trejus metus vykdytą tarptautinį mokslo projektą koordinavo Kingstono universiteto mokslininkė dr. Eglė Rindzevičiūtė.
Mokslininkų teigimu, kultūros paveldo požiūris leidžia iškelti naujus klausimus apie itin kompleksiškas branduolinės pramonės paveiktas erdves, kuriose susipina technologiniai, aplinkosauginiai, socialiniai ir politiniai aspektai. „Dar reikia apibrėžti paties termino „atominis kultūros paveldas“ reikšmę. Ar jis turėtų apimti tiesiog įdomius daiktus, ar tapti paskata nagrinėti labai sudėtingą, sunkią praeitį, pavyzdžiui, Šaltojo karo istoriją? Manau, tai yra būdas apmąstyti industrinės modernybės istoriją ir visas negatyvias jos pasekmes“, – teigia „NuSPACES“ koordinatorė dr. E. Rindzevičiūtė.
Atominis kultūros paveldas daugeliu atvejų yra nepatogus, disonuojantis ar tiesiog daugiaprasmis palikimas, apimantis platų spektrą objektų, pasakojimų ir patirčių. Pavyzdžiui, atominės praeities įprasminimas gali būti pozityvus socialinis išteklius bendruomenėms ir vietovėms, šiandien išgyvenančioms radikalius pokyčius netekus pagrindinio regiono darbdavio – branduolinės jėgainės. „NuSPACES“ projekto partneriai Visagino savivaldybė aktyviai planuoja ir kuria įmuziejinimo projektus, pasakosiančius ir apie atominę energetiką, ir apie gyvenimo (buvusiame) atominiame mieste specifiką. Dar vienas projekto partneris Ignalinos AE yra atsakingas už neintencionalų šios pramonės palikimą – šimtmečius pavojingomis išliekančias radioaktyvias atliekas, kurias paveldės ateities kartos ir kurias reikės saugoti ne mažiau rūpestingai, nei UNESCO saugomas paveldo vietoves.
Projektą užbaigs vieši renginiai
Daugiau apie šias temas ir projekto veiklas bus galima išgirsti dviejuose viešuose renginiuose, kurie organizuojami 2024 m. balandžio 22–26 d. Lietuvoje svečiuojantis projekto partneriams iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos.
Balandžio 24 d. 17.30 val. Visagino savivaldybėje vyks viešas renginys „Atominis paveldas muziejuose. Jungtinė Karalystė, Lietuva, Švedija“. Jame projekto partneriai iš įvairių muziejų dalinsis patirtimi, kaip renkamas, saugomas ir eksponuojamas branduolinės pramonės palikimas atminties institucijose. Renginį moderuos dr. Linara Dovydaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas). Dalyvaus Viktorija Abaravičienė (Visagino savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėja), Oliver Carpenter (Mokslo muziejaus Londone kuratorius), Peter Du Rietz (Nacionalinio Švedijos mokslo ir technologijos muziejaus kuratorius), Yvonne Magnusson (Regioninio Skonės muziejaus kuratorė), Žilvinas Mikulėnas (Energetikos ir technikos muziejaus Vilniuje vyresnysis gidas) ir Ellie Swinbank (Nacionalinio Škotijos muziejaus kuratorė).
Balandžio 25 d. 17.00 val. Energetikos ir technikos muziejuje organizuojama vieša diskusija „Branduolinės pramonės palikimas kaip kultūros paveldas“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje prie apskrito stalo susės branduolinės pramonės, kultūros paveldo, savivaldos, muziejų ir mokslo atstovai pakalbėti apie tai, kuo gali būti naudingas kultūrinis požiūris į atominės energetikos palikimą. Ką ir kaip reikėtų išsaugoti, kieno balsai turėtų būti išgirsti, kas neturėtų būti prarasta nutraukiant branduolinių objektų eksploataciją? Diskusijoje bus keliamas klausimas, kas apskritai sudaro atominį kultūros paveldą ir kuo jis galėtų būti naudingas skirtingoms visuomenės grupėms.
Diskusiją moderuos prof. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas). Dalyvaus Mykolas Bistrickas (Energetikos ir technikos muziejaus vadovas), Erlandas Galaguz (Visagino savivaldybės meras), Valdas Ledzinskas (Ignalinos AE Veiklos planavimo skyriaus vadovas), Robertas Motuzas (Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas), dr. Eglė Rindzevičiūtė (Kingstono universiteto mokslininkė, Londonas).
Dėl socialinio poveikio
Šie renginiai yra viena iš baigiamųjų tarptautinio projekto „NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ veiklų. Projektas buvo vykdomas mokslininkams glaudžiai bendradarbiaujant su branduolinės pramonės, atominių vietovių savivaldos ir kultūros paveldo (muziejų) atstovais siekiant ne tik akademinių, bet ir socialinio poveikio tikslų. Vietinės ir nacionalinės institucijos, dirbančios su atominiu kultūros paveldu, buvo įtrauktos į tarptautinį kontekstą ir užmezgė ryšius su panašiomis organizacijomis svetur. Vienas svarbiausių projekto rezultatų bus bendrai su partneriais suformuluotos šios naujos srities tyrimų ir praktikos gairės, kurias pristatyti planuojama šių metų rugsėjį Londone.
