NYT: auditas atskleidė, kad Ukrainai vykdant ginklų pirkimus „dingo“ 1 mlrd. eurų
Vien 2024 metais Ukraina dėl sukčiavimo, švaistymo ir netinkamo karinių pirkimų valdymo prarado apie 1,2 mlrd. JAV dolerių (1 mlrd. eurų – ELTA), nurodoma konfidencialiuose vyriausybės audituose, kuriuos matė „The New York Times“ (NYT) žurnalistai.
Auditų metu nustatyta, kad septyni iš dešimties didžiausių Ukrainos karinių rangovų gavo naujų užsakymų, nors anksčiau buvo neįvykdę įsipareigojimų, o aukščiausio lygio vadovai buvo įsivėlę į tyrimus dėl sukčiavimo ar korupcijos, remdamasi „The New York Times“ praneša „TVP World“.
Auditus atliko Ukrainos valstybės audito tarnyba ir Gynybos ministerijos vidaus audito skyrius.
Nustatyta, kad vienu atveju valstybės valdoma sprogmenų gamykla kariuomenei perdavė 233 tūkst. netinkamų minosvaidžių sviedinių, tačiau vėliau vis tiek gavo papildomų užsakymų. Daugelio sviedinių sprogdikliai buvo brokuoti arba parakas buvo blogas, todėl jie arba neiššaudavo tinkamai arba nesprogdavo.
Atliekant auditus taip pat nustatyta atvejų, kai Ukraina už ginkluotę mokėjo gerokai daugiau, nei būtų reikėję pagal konkurentų pasiūlymus.
Vienoje sutartyje dėl Turkijoje gaminamų 70 mm nevaldomų aviacinių raketų gamintojas pasiūlė parduoti jas tiesiogiai už maždaug 4,2 tūkst. JAV dolerių už raketą, o du tarpininkai siūlė tą pačią amuniciją už didesnę kainą. Ukraina sutartį pasirašė su Čekijos gynybos grupės CSG patronuojama įmone, nors ši pasiūlė didesnę kainą – maždaug 5,1 tūkst. JAV dolerių už raketą. Auditoriai nustatė, kad tokiam „sprendimui nebuvo jokio pagrindimo“, o dėl to, pasak NYT, bendra kaina padidėjo apie 130 mln. JAV dolerių.
Be to, kariuomenė šią ginkluotę įsigijo be įrodymų, kad ji buvo išbandyta. Viena raketa sprogo paleidimo vamzdyje ir kovinės operacijos metu smarkiai apgadino ukrainiečių sraigtasparnį „Mi-8“. Dėl to vidaus žvalgybos agentūra pradėjo kriminalinį tyrimą.
Kitos auditų nagrinėtos sutartys buvo skirtos įmonėms, kurios neįrodė galinčios tiekti ginkluotę, neturėjo reikiamų licencijų arba jau buvo nevykdžiusios ankstesnių susitarimų. Auditoriai nustatė 18 tiekėjų, su kuriais buvo sudarytos sutartys nepaisant ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo.
Pateikiamas dar vienas pavyzdys, kai iš gamintojo Serbijoje buvo perkamos sovietiniais laikais sukurtos raketos. Dėl Serbijos pozicijos Rusijos atžvilgiu Ukraina pasinaudojo tarpininkais, rašė naujienų portalas „RBC-Ukraine“.
Sutartis buvo pasirašyta su Ukrainos valstybės valdoma įmone „Spetstechnoexport”. Auditorių teigimu, ši bendrovė buvo žinoma dėl anksčiau neįvykdytų sutarčių sąlygų, o jos buvę vadovai buvo tiriami dėl įtarimų lėšų pasisavinimu ir pinigų plovimu.
Be to, įmonė neturėjo Serbijos išduoto raketų eksporto leidimo. Vietoje šio leidimo „Spetstechnoexport“ pateikė „garantinį raštą“ iš Ukrainos karinės žvalgybos.
Auditorių teigimu, toks išskirtinis palankumas įmonei neturėjo jokio teisinio pagrindo ir įvyko nepaisant to, jog ji anksčiau neįvykdė savo įsipareigojimų.
Po to „Spetstechnoexport“ sudarė subrangos sutartį su JAV bendrove „Regulus Global“. Ši sutartis buvo viena iš kelių, kurias bendrovės sudarė, o jų bendra vertė siekė 1,7 mlrd. dolerių.
Pastarosios vadovas Williamas Somerindyke’as jaunesnysis, buvęs „Merrill Lynch“ vertybinių popierių makleris, teigė, kad tuometis gynybos ministras Rustemas Umerovas siekė pašalinti tarpininkus iš ginkluotės gamybos verslo ir neva paprašė, kad „Regulus Global“ bendradarbiautų tiesiogiai su valstybine viešųjų pirkimų agentūrą, o „Spetstechnoexport“ buvo pašalinta iš proceso.
Dėl to sutartis žlugo, o 2025 m. „Spetstechnoexport“ tapo didžiausia skolininke viešųjų pirkimų agentūrai su daugiausiai neišpildytų kontraktų nei bet kuris kitas tiekėjas, nurodė auditoriai.
Visgi pabrėžiama, kad tiesioginės Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsakomybės dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje NYT straipsnio autoriai neįžvelgia.
