Oficialiai atidaryta rekonstruota „Via Baltica“
Pirmadienį iškilmingame renginyje Lietuvos ir Lenkijos pasienyje oficialiai atidarytas vienas svarbiausių kelių infrastruktūros projektų šalyje – „Via Baltica“ magistralinis kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, tai itin svarbus įvykis, kuris demonstruoja Lietuvos ir Lenkijos intensyvaus bendradarbiavimo naudą ir atneš didžiulę vertę visai Europai.
„Nuo šiol spalio 20 d. bus pažymėta dar vienu reikšmingu įvykiu – modernaus rekonstruoto greitkelio „Via Baltica“, kuris sujungė Lietuvą ir Lenkiją, inauguracija. Šiandienos šventinė ceremonija užbaigia ne vienerius metus abiejose sienos pusėse vykusius intensyvius darbus. Tiek Lietuva, tiek Lenkija investavo daug lėšų, laiko ir pastangų, kad nutiestų aukščiausios kokybės transporto arteriją“, – pirmadienį atidaryme kalbėjo G. Nausėda.
Renginyje taip pat dalyvavęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis savo ruožtu teigė, kad „Via Baltica“ yra ne tik svarbus logistikos koridorius, bet ir esminė saugumą užtikrinanti priemonė.
„Via Baltica – svarbiausias transporto koridorius visam regionui, jungiantis Baltijos valstybes per Lenkiją su Vakarų Europą“, – renginyje kalbėjo K. Nawrockis.
„Verta pažymėti, kad „Via Baltica“ ne vien tik civilinė infrastruktūra, ji yra labai svarbi taip pat ir mūsų šalių saugumui. Šis kelias yra dvejopos paskirties – jis padės mūsų ekonomikai ir taip pat stiprins mūsų regiono gynybos pajėgumus“, – tikino Lenkijos vadovas.
Jis, kaip ir Lietuvos prezidentas, yra įsitikinęs, kad rekonstruota automagistralė yra dviejų šalių glaudaus bendradarbiavimo simbolis.
„Stovėdamas čia, visai šalia „Via Baltica“ kelio, (…) aš matau tiltą tarp partnerystės, draugystės, matau Lietuvos ir Lenkijos draugystę ir norėčiau, kad šis kelias mums primintų, kad veikdami kartu mes galime pasiekti daugiau. Dirbdamos kartu, mūsų šalys kuria pagrindą ateičiai, tai bus mūsų bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos pagrindas“, – sakė K. Nawrockis.
Lietuvos vadovas: „Via Baltica“ automagistralės reikšmė toliau tik augs
Anot G. Nausėdos, „Via Baltica“ kelias jau iki šiol buvo itin reikšmingas Lietuvai ir jos gyventojams, tačiau nuo šiol šios magistralės reikšmė toliau dar sparčiau augs ir palies visą Europą.
„Šis kelias tapo vartais į pasaulį daugeliui lietuvių – jis simbolizavo laisvę, klestėjimą ir saugumą. „Via Baltica“ iki šiol Lietuvoje atlieka nepaprastai reikšmingą ekonominį, prekybinį ir logistinį vaidmenį – sujungia Lietuvą ir Baltijos šalis su likusia Europos rinka“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tai yra vienas iš prioritetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų, jungiančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalis. „Via Baltica“ jau tapo įkvėpimo šaltiniu kitai didžiulei transporto arterijai „Via Carpatia“, kuri sujungs regiono šalis nuo Lietuvos iki Graikijos, toliau stiprindama šiaurės ir pietų jungtis Europoje. (…) Neabejoju, kad galutinis rezultatas – glaudesnė mūsų regiono integracija į bendrą Europos kelių tinklą atneš naudos ne tik pavienėms šalims ar mūsų regionui, bet ir visai Europai“, – tikino valstybės vadovas.
Tiesa, jis tikino, jog Lietuvos ir Baltijos šalių bendra integracija į Europos infrastruktūros sistemą – turi tęstis.
„Remdamiesi dujotiekių ir istorinės Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos sėkme, privalome toliau investuoti į strateginius junglumo projektus. Turime tęsti „Via Baltica“ magistralės plėtrą link Latvijos ir Estijos, pastatyti geležinkelį „Rail Baltica“, pabaigti projektą „Harmony Link“ ir užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą“, – tvirtino G. Nausėda.
Šis renginys simboliškai sutampa su 234-osiomis Abiejų Tautų tarpusavio įžado paskelbimo metinėmis, pabrėžiančiomis Lietuvos ir Lenkijos istorinę draugystę bei vienybę.
Po atidarymo renginio Lietuvos ir Lenkijos vadovai dalyvaus dvišaliame susitikime. Jo metu prezidentai aptars gynybos ir saugumo klausimus, dvišalius santykius bei paramą Ukrainai. Tai antras Lenkijos prezidento vizitas Lietuvoje – K. Nawrockis su pirmuoju oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi šių metų rugsėjo pradžioje.
Anot „Via Lietuva“, Lietuvos–Lenkijos pasienio atkarpoje įrengti 3 viadukai, 11 žiedinių sankryžų, 2 tuneliniai pravažiavimai, moderni stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, sanitariniais mazgais ir poilsio zonomis. Taip pat įgyvendinti aplinkosaugos sprendimai – trys tuneliniai praėjimai gyvūnams ir žaliasis tiltas jų migracijai.
Pasak valstybinės reikšmės kelių operatorės, šio paskutiniojo ruožo darbų vertė siekia 187 mln. eurų, įskaitant mokesčius. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi „Kauno tiltai“. Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
„Modernizuojant visą 40 km „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki pasienio, įgyvendinta išskirtinės apimties kelių infrastruktūros modernizacija: pastatyti 6 nauji tiltai, 2 tiltai rekonstruoti, įrengti 9 viadukai, 7 tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, nutiesta 90,5 km jungiamųjų kelių, įrengtos 18,9 km akustinės sienos bei dvi modernios poilsio aikštelės“, – rašoma pranešime spaudai.
Primename, kad „Via Baltica“ yra viena svarbiausių Šiaurės–Pietų krypties transporto arterijų Europoje, jungianti Varšuvą ir Taliną (europinis kelio numeris E67, bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą). Tai – kritinė jungtis tiek ekonomikai ir gyventojų judumui, tiek ir Lietuvos bei jos sąjungininkų saugumui užtikrinančiam kariniam mobilumui.
