25 liepos, 2017
Nacionalinio transplantacijos biuro informacija

Organų ir kraujo donorystė: altruistinė ir būtina gelbstint žmonių gyvybes

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, akcijų ir renginių metu kviesdami visuomenę pasirašyti sutikimus donoro kortelei gauti, neretai išgirsta apgailestavimų, jog „esu per senas“ arba „negaliu būti organų donoras, nes sergu“. Kaip yra iš tiesų?

Sutikimą organų donorystei gali išreikšti bet kuris veiksnus Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų. Kitos amžiaus ribos, kada pritarimo donorystei pareikšti negalima, nėra. Taip pat nėra kitų apribojimų – nei amžius, nei esamos ar persirgtos ligos, nei vartojami vaistai neturi įtakos pasirašant sutikimą po mirties dovanoti organus transplantacijai. Kartais žmonės klaidingai supranta, jog sutikimo donoro kortelei gauti pasirašymas jau ir reiškia, kad bus tampama donoru. Tačiau tiesa yra tokia, kad pasirašęs sutikimą, žmogus tik išreiškia savo valią.

Efektyviais donorais (kai transplantacijai paimami organai arba audiniai) tampa ir vyresnio amžiaus žmonės. Antai šiemet Lietuvoje vyriausiam donorui, kurio transplantuotos ragenos grąžino dienos šviesą dviem žmonėms, buvo 77 metai. Kito – 67 metų donoro – buvo transplantuoti inkstai ir kepenys. Pernai vyriausiam organų donorui buvo 74 metai. Europos šalių pateiktose ataskaitose donorų amžius neturi jokių ribų: transplantuojami ir aštuoniasdešimtmečių, ir devyniasdešimtmečių donorų organai. Todėl užtikrintai galima sakyti, kad ne žmogaus amžius, o jo sveikatos būklė lemia, ar organai po mirties tiks transplantacijai.

Kviesdami pasikalbėti apie organų donorystę ir pasiūlydami pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti, Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojai dažnai išklauso labai atvirų pasakojimų apie persirgtas ligas – onkologinius susirgimus ir jų gydymą, apie hepatitus, buvusias operacijas ir pan. Visada žmonėms  paaiškinama, jog jokios ligos nėra kliūtis pasirašyti sutikimą, nes taip išreiškiama tiktai žmogaus valia, jo apsisprendimas po mirties išgelbėti sergančiuosius.

Donoro sveikatos būklė tiriama tiktai tuomet, kai jis pradedamas ruošti donorystei – tai yra tiktai po konstatuotos smegenų mirties. Turint paties žmogaus sutikimą arba gavus jo artimųjų pritarimą, ligoninėje atliekami išsamūs medicininiai tyrimai, kurių metu nustatoma, ar organai ir audiniai tinka transplantacijai.

Svarbiausia sąlyga organų donorystėje – kad žmogus po savo mirties taptų organų ir (ar) audinių donoru, ligoninės reanimacijos skyriuje jam turi būti konstatuota specifinė – smegenų – mirtis.

Todėl jei asmuo, pasirašęs sutikimą po mirties aukoti savo organus donorystei, miršta namuose dėl širdies ar kitų lėtinių ligų, miršta gydymo įstaigoje, bet ne reanimacijos skyriuje, žūva avarijoje, nusižudo, nuskęsta – organų donoru jis netampa.

Tokių specifinių smegenų mirties faktų per metus reanimacijos skyriuose konstatuojama nedaug. Tai įrodo ir statistika: kasmet Lietuvoje miršta daugiau kaip 40 tūkst. gyventojų, tačiau potencialių donorų konstatuojant smegenų mirtį užregistruojama tik kiek daugiau nei šimtas (2013 m. – 107, 2014 m. – 106, 2015 m. – 126, 2016 m. – 119). Dar mažiau potencialių donorų tampa efektyviais, tai yra – kai organai paimami transplantacijai (atitinkamai 2013 m. – 50, 2014 m. – 31, 2015 m. – 57, 2016 m. – 61).

Nuo 2016 metų vienoje iš Lietuvos donorinių ligoninių – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos – pradėta taikyti nauja donorystės rūšis – neplakančios širdies donorystė, kuomet, artimiesiems sutikus, transplantacijai panaudojami organai po širdies sustojimo.

Kitas svarbus faktas – organų donorystėje žmogus, kuriam buvo atlikta transplantacija, ir pats gali būti organų donoras. 2016 metų rudenį pirmą kartą Lietuvos organų donorystės istorijoje organų donoru tapo recipientas – žmogus, kelerius metus gyvenęs su transplantuotu donoriniu inkstu. Konstatavus smegenų mirtį, transplantacijai buvo paimtos šio donoro kepenys. Kiti organai transplantacijai netiko dėl medicininių kontraindikacijų.

Organų ir kraujo donorystė – abi donorystės rūšys yra altruistinės, gelbstinčios žmonių gyvybę ir be galo kilnios. Organų donorystė galima konstatavus smegenų mirtį arba, paprastai tariant, po žmogaus mirties. Yra ir gyvoji organų donorystė – galima padovanoti inkstą arba dalį kepenų savo artimajam ir tuo pačiu būti apsisprendusiam visus kitus organus padovanoti po savo mirties. Tačiau galimybės sužinoti, ar tapsi organų donoru – nėra.

Kraujo donorystė galima nuo 18 iki 65 metų: tris kartus per metus – moterims ir keturis kartus –vyrams. Tuo ji skiriasi nuo organų donorystės. Šiuo metu jau yra galimybė matyti ir savo dovanoto kraujo kelią – į kokią ligoninę jis buvo nugabentas. Be to, žmogus, norintis tapti kraujo donoru, prieš kiekvieną donaciją turi užpildyti anketą apie savo sveikatą, nurodyti persirgtas ir esamas ligas. Prieš donaciją paimamas kraujo lašelis ir jį ištyrus – nustačius hemoglobino koncentraciją – yra paimamas kraujas. Tada jis ištiriamas ir, jei yra tinkamas, naudojamas perpylimui.

Tad pritarimas kraujo ar organų ir audinių donorystei – sąmoningas, pilietiškas, altruistinis apsisprendimas. Tik kraujo donorystė yra galima daug kartų per žmogaus gyvenimą ir net paties žmogaus gali būti stebima, o organų ir audinių donorystė galima tik po mirties. Ir jei likimas lems tapti organų ir audinių donoru, bus galima išgelbėti net 7 žmonių gyvybes. Duomenys apie tokią valią pareiškusius asmenis įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Jei asmuo apsigalvoja ir nutaria, kad savo organų donorystei aukoti nebenori, gali užpildyti atitinkamą formą ir pareikšti nesutikimą.

Sutikimą galima pasirašyti internetu – adresu www.transplantacija.lt, taip pat akcijų, kuriose dalyvauja Nacionalinio transplantacijos biuro ar Nacionalinio kraujo centro specialistai, metu, vaistinėse ar gydymo įstaigose.


2 gegužės, 2025

Žiniasklaidos laisvės padėtis pasaulyje blogesnė nei kada nors anksčiau, teigiama penktadienį paskelbtame naujausiame nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) pasauliniame […]

28 balandžio, 2025

Reaguodama į balandžio 27 d. Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje įvykusį gaisrą ir galimus iššūkius dėl atliekų tvarkymo, Vilniaus rajono […]

27 balandžio, 2025

Vilniuje sekmadienį tūkstančiai dalyvavo Katedros aikštėje vykusiame proteste prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“.  Dar neprasidėjus […]

27 balandžio, 2025

Kasdien eidami per laukus ar žvilgtelėję į daržų pakraščius, dažnai nė nesusimąstome, kad po kojomis mindome tikrus gamtos lobius. Kiaulpienė, […]

27 balandžio, 2025

Įsibėgėjus pavasariui, ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių […]

24 balandžio, 2025

Trečiadienį su savivaldybių merais susitikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė aptarė šalies saugumo situaciją, planuojamus pokyčius ir regionų vaidmenį visuotinėje […]

24 balandžio, 2025

Miško kaina Lietuvoje yra nuolat kintantis rodiklis, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Pastaraisiais metais miškų rinkos tendencijos rodo stabilų augimą, tačiau […]

23 balandžio, 2025

Pagerbiant iškilų Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus atminimą, Vyriausybės nutarimu šį šeštadienį, balandžio 26 d., Lietuvoje skelbiamas gedulas. Trečiadienio posėdyje priimtas […]

23 balandžio, 2025

Sveikatos apsaugos ministerija teikia įstatymų pakeitimus, kuriais siekia pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą, suteikiant galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už […]

23 balandžio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas sostinės evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, […]

23 balandžio, 2025

Ukrainoje žuvusiam Tomui Valentėliui nuspręsta skirti aukščiausią Krašto apsaugos sistemos apdovanojimą, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.  „Šiandien priėmiau sprendimą, […]

Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
21 balandžio, 2025

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas sako, kad popiežiaus Pranciškaus mirtis antrąją šv. Velykų dieną skatina tikėjimą prisikėlimu. Arkivyskupo teigimu, […]

16 balandžio, 2025

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link” Velykų atostogų laikotarpiu kviečia traukiniauti ir vykdo specialią akciją – balandžio 20–27 d. […]

15 balandžio, 2025

Šakių rajone du neblaivūs vyrai su savimi nešėsi karo laikų sprogmenį. Pirmadienio pavakare, 16 val. 32 min., buvo gautas pranešimas, kad […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

10 balandžio, 2025

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento (EP) nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui […]

10 balandžio, 2025

Siekiant didinti šalies saugumą, gynybos stiprinimo plėtros sprendimai – būtini, o juos efektyviausiai įgyvendinsime tik turėdami nuolatinį dialogą tarp atsakingų […]

Nida Grunskienė. ELTA / Josvydas Elinskas
9 balandžio, 2025

Vadinamosiose „čekiukų“ baudžiamosiose bylose, susijusiose su nepagrįstu savivaldybių lėšų panaudojimu tarybos narių veiklai, įtarimų dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo […]

9 balandžio, 2025

Mokslo pažangai tobulėjant, daugelis žmonių griebiasi papildų, siekdami skatinti sveiką senėjimą ir prailginti gyvenimo trukmę. Tarp žadančiųjų junginių ilgaamžiškumo srityje […]

Regionų naujienos