28 rugsėjo, 2020
Jūratė Čėsnaitė

Originali Tomo S. Butkaus knyga pristatyta ir alytiškiams

Rugsėjo pabaigoje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko naujos Tomo S. Butkaus knygos „Ežero žemė“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.

„Ežero žemė“ – antroji Tomo S. Butkaus poezijos knyga, išleista po 17 metų pertraukos. Nors leidinyje aptiksime atskirai mažosiose knygose (autoriaus vadinamuose „čiabukuose“) išleistų kūrinių, ši knyga – ne rinktinė, o romanas, kurio pagrindas – nauji tekstai ir iliustracijos. Knygoje – trylika skyrių, skyriuje – po trylika eilėraščių. Visi eilėraščiai knygoje sukomponuoti į du pasakojimus – „Skaidiškes“ ir „Jungėnus“.

Knyga turi paantraštę – „Eilėraščių ir poemų romanas su fotografijomis, piešiniais ir žemėlapiais sudaužytoms sieloms ir prisikėlusiems balsams su kūnais“. Ir dar čia pat priduriama, kad šis neįprastas poezijos romanas „parašytas, nupieštas ir sukomponuotas centriniame visatos serveryjeׅ“.

Tokio knygos apibūdinimo suintriguotiems alytiškiams, žinoma, magėjo susitikti su knygos autoriumi ir apie viską išgirsti tiesiogiai.

Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė susitikimą su Tomu S. Butkumi jos vadovaujamoje knygų buveinėje pavadino įžanga į renginių sezoną, kuris šiemet prasidėjo neįprastai – kiek vėliau ir dar „kaukėtam pavidale“.

„Žinote, kas sieja tris alytiškiams puikiai žinomus leidinius: Zenono Bulgakovo fotografijų albumą „Alytus“, Kosto Poškaus „(Ne)šventųjų gyvenimus. Alytietiškas istorijas“ ir Rimo Buroko „(Ne)gyvenimo fragmentus“? Visų jų dizaino autorius yra šio vakaro mūsų svečias Tomas S. Butkus – poetas, architektas, leidėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Šiandien su Tomu kalbėsimės apie naujausiąją jo poezijos knygą „Ežero žemė“, – sakė G.Bulgakovienė. 

Tomas S. Butkus, teigdamas, jog jam malonu vėl sugrįžti į J. Kunčino viešąją biblioteką ir pristatyti skaitytojams naują knygą, visgi teigė savo literatūrinės kūrybos linijos toliau neplėtosiąs:
„Ežero žemė“ – tai paskutinis mano leidinys. Vėl grįžau prie architektūrinės veiklos, su kuria ir pradėjau savo kūrybinę biografiją.“

„Knyga „Ežero žemė“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – niūri, depresyvi, tekstai – sunkūs. Antrosios dalies esmė ir sumanymas – iš skausmingų patirčių išeiti į tam tikrą savęs suvokimą, į šviesąׅ“, – teigia autorius.

Matyt, nusprendęs, kad kalbėjimas apie kūrybą niekada neatstos pačios kūrybos, į renginį susirinkusius klausytojus Tomas S. Butkus panardino į „gyvą“ savo poezijos skaitymą, nei minutei neleisdamas atsikvėpti nuo keistų sąvokų sąsajų ir versdamas iki raudonumo įkaisti klausytojų smegenis, bebandant išnarstyti netikėtų simbolių reikšmes.

Skaitydamas savo eilėraščius, autorius jų poveikį, kaip ir knygoje, dar labiau sustiprino nuotraukomis, kurios vakaro metu atsirasdavo dideliame ekrane ir vėl išnykdavo. Autorius pabrėžė, kad jo knygoje „Ežero žemė“ svarbu lygia greta „skaityti“ ir fotografijas – ne tik kaip kontekstą poezijai, bet ir kaip savaime informatyvų, paraleliai besirutuliojantį pasakojimą – tarsi antrą šio unikalaus poezijos romano sluoksnį.

Tik trumpam kur ne kur sustodamas paaiškinti vieno ar kito eilėraščio atsiradimo kontekstą, Tomas S. Butkus sukėlė tikrą poezijos „laviną“ – tiesiog užvertė publiką savo eilėraščiais, kurie, tarsi domino kauliukų virtinė, vienas po kito sukrito į klausytojų mintis.

Reikia manyti, kad poetas neprivalo būti nuomonės formuotoju ir patogumų užliūliuotiems skaitytojams populiariai paaiškinti, kaip jie turėtų suprasti jo kūrybą. Juk kiekvienas skaitytojas vis dar geba turėti savo nuomonę ir nesijaudinti dėl jos menamo „teisingumo“… Tad tegul kūryba byloja pati!
Kviečiame užsukti į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką ir lentynoje susirasti ryškiu geltoniu išsiskiriančią Tomo S. Butkaus knygą „Ežero žemė“. Palinkėtume lengvo ir malonaus skaitymo, tačiau negalime. Lengva ir patogu tikrai nebus!


Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tai šventė, sujungianti muzikos, teatro, šokio, dailės, fotografijos, muziejų, bibliotekų, kultūros vertybių apsaugos ir […]

16 balandžio, 2024

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo […]

15 balandžio, 2024

Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. Festivalio atidarymo renginio metu įteikti […]

G. Kartano nuotr.
15 balandžio, 2024

Minint tarptautinę kultūros dieną Panevėžio teatre „Menas“ įteiktos 2024 m. Panevėžio miesto savivaldybės įsteigtos kultūros ir meno premijos. Jos skiriamos […]

15 balandžio, 2024

Birželį prasidėsiančios šimtmečio Dainų šventės metu Vilnius ruošiasi tiek dalyvių, tiek miesto svečių antplūdžiui. Be to, svarstoma apie galimybę šventę […]

12 balandžio, 2024

Ketvirtadienį į Alytaus policiją kreipėsi Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuri pranešė apie, kaip įtariama, apgaulės būdu iš biudžeto įgytus daugiau […]

11 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją viceministrė Agnė Kudarauskienė šiandien įteikė rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos […]

11 balandžio, 2024

Kūryba. Ramybė. Įkvėpimas. Tai tik keli žodžiai, kurie puikiai apibūdina rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai), kuri šiais metais […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

9 balandžio, 2024

Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet […]