P. Cromwell: Tyla problemų jūsų bendruomenėje neišspręs

„Lietuva – valdžia nepatenkintų ir apatiškų žmonių kraštas,“ – šaukia spauda, socialiniai tinklai, televizija. Laikas kažką keisti! Bet reikia į darbą, o dar laisvalaikis, galų gale – nauja sofa atrodo tokia minkštutėlė… Taip ir sunkiai pravažiuojamas keliukas sode ir „užminuoti“ žalieji plotai prie jūsų daugiabučio – kaip nekelia pasitenkinimo, taip nekelia. O dar kur pastatyti mašiną pripildytuose keliuose?

Kaltų paieškoje pamirštame paminėti save

„25 metus dirbau bendruomenių organizatoriumi JAV, dažniausiai su mažas pajamas turinčiomis bendruomenėmis, sprendžiau mokyklų reformų, infrastruktūros gerinimo, jaunimo užimtumo, narkotikų bei nusikaltimų prevencijos problemas. Nuo 2004–ųjų metų gyvenu Vokietijoje“, – save pristato Paul Cromwell, kuris kartu su Bendruomenių organizavimo forumu konsultuoja bendruomenių vadovus Centrinėje bei Rytų Europoje.

Mano patirtis rodo, kad daugelis bendruomenių susiduria su panašiais sunkumais, sprendžiant augintinių ekskrementų, automobilių statymo kiemuose, būtinos infrastruktūros, socialinio teisingumo ar vaikų darželių trūkumo problemas.

„Vienas lauke – ne karys“, – teigia Grundtvig programos projekto dėka Lietuvoje apsilankęs Paul Cromwell. Kad didelė ir organizuota žmonių grupė lengviau ir efektyviau pasiekia savo tikslų, svečias iliustruoja pavyzdžiu iš Rumunijos, kur šalia miegamojo rajono, kuriame gyvena daug vaikų ir trūksta žaliųjų plotų, valdžios ir verslo susitarimu buvo nuspręsta statyti degalinę, o nepasitenkinę gyventojai, nors iš pradžių ir nieko nepešė, pasiekė savo.

Tąkart miestelėnai susitarė prie kitos to paties tinklo degalinės važiuoti kolona. Kiekvienas vairuotojas privažiuodavo, užsipildavo litrą degalų, lėtai nueidavo apsipirkti, sumokėdavo kelias monetas ir nuvažiuodavo į kolonos galą. Visą parą dirbusi degalinė dėl tokių miestelėnų veiksmų, beveik neuždirbo, o akcija susidomėjo žiniasklaida. Galiausiai žaliajame plote išdygo graži vaikų žaidimų aikštelė.

Paul Cromwell manymu, būtina, kad valdžia būtų patraukta atsakomybėn tiek dalydama pažadus, tiek atsisakydama dalyvauti ar kitaip vengdama atlikti savo funkcijas. Pažadai jo manymu turi būti patvirtinti parašu ir skelbiami viešai.

Paul patirtis rodo, kad norint kažką pasiekti – reikia burtis ir veikti. Būtina turėti stiprią poziciją, prieš kurią valdininkų apatija neatsilaikytų. Tam reikia, kad kuo daugiau narių įsitrauktų į aktyvią veiklą. „Jei į protestą ar posėdį su valdininkais ateina 10 žmonių, jie neturi svorio. Turi būti mažiausiai 50, kad būtų galima bent šį tą pasiekti“, – į Lietuvą Socialinių investicijų valdymo centro pakviestas kalbėjo svečias.

Kaip susiburti?

Bet kaip sujungti daugybę žmonių spręsti vietos problemas? Kaip išspręsti jas užtikrintai ir greitai? Atsakymas glūdi bendruomenės kūrime ir metoduose, kuriuos naudojame. Lektoriaus manymu, lyderis turėtų belstis į duris. Tie gyventojai, kurie bus iš tiesų susidomėję problema, pakviesti į susirinkimą, sutiks atvykti.

Bendruomenės organizavime labai svarbus lyderio vaidmuo. Pagrindinė technika, kuria jis turėtų vadovautis, pasak svečio, yra pokalbis akis į akį su kiekvienu potencialiu bendruomenės nariu. „Lyderis privalo pasisvečiuoti kiekvieno žmogaus namuose, įsiminti jo problemas, grįžęs namo jas pasižymėti. Toks pokalbis turi turėti įžangą, kurios metu prisistatoma, padėkojama už susitikimą, nusakoma atvykimo priežastis. Antrojoje dalyje, lyderis turi išklausyti, su kokiomis problemomis susiduria pašnekovas savo kasdienybėje“, – dar Grundtvig remiamo projekto seminaro metu sakė Paul.

Lektoriaus manymu, net ir negalinti identifikuoti savo problemų bendruomenė apie savo problemą turi spręsti pati. Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės buriasi į bendruomenes yra savo poreikių tenkinimas ir santykio su kitais ieškojimas, todėl trečiojoje tokio pokalbio dalyje nereikėtų vengti klausimų apie šeimą, pomėgius, išsilavinimą ir kitas kompetencijas, laisvalaikį. Tai būtina, lyderiui norint įžvelgti, kaip kiekvienas pašnekovas gali save realizuoti bendruomenėje.

Paskutinė pokalbio dalis skirta pastūmėti pašnekovą įsitraukti į veiklą. Lengviausia – kviesti žmogų į susirinkimą, kur bus sprendžiama jam aktuali problema. Jei pašnekovas nesutinka dalyvauti, nieko tokio. Viena problema negali būti aktuali visiems bendruomenės nariams. Tuomet reikėtų gauti to žmogaus kontaktus ir susisiekti, jei iškiltų kitų klausimų. „Būtinai padėkokite už pokalbį. Ir už kavą“, – linksmai užbaigė ne vieną tokį pokalbį turėjęs svečias.

Bendruomenės susirinkimas – kelio pradžia

Beldžiant į duris ir kalbantis su žmonėmis nustatome problemas, išklausome, kokią viziją turi kiekvienas gyventojas, identifikuojame dalį bendruomenės galimybių. Tačiau būtina rengti ir susirinkimus. Jie turėtų trukti ne ilgiau kaip dvi valandas.

Geras susirinkimų organizavimas ir temų parinkimas yra bendruomenės narių aktyvumo garantas. Jei žmogus nuolat spręs sau neaktualias problemas, galiausiai jo entuziazmas išblės.

Būtent susirinkimo metu nusprendžiama kurios problemos bendruomenėje aktualiausios, suburiamos darbo grupės. Jos vėliau imasi kurti strategiją kaip parodyti, kad bendruomenė turi „jėgos“ ir į jos poreikius būtina atsižvelgti. Galios santykis čia svarbiausias, todėl žiniasklaidos, kitų suinteresuotų grupių sutelkimas gali padėti pasiekti norimą rezultatą.

Paul pastebi, kad ne mažiau svarbu nenustoti kovoti – net jei kova ilga. Dažnai kai jau netoli laimėjimas, daugelis žmonių pasiduoda. Vis dėlto, norint įkvėpti bendruomenę ilgai kovai derėtų iš pradžių spręsti mažas bendruomenės problemas, kurias įmanoma laimėti. Buvę laimėjimai uždegs kitus žmones tęsti kovą.

Paul Cromwell balandžio mėnesį lankėsi ir Lietuvoje, kur vedė kelis seminarus bendruomenių lyderiams. Seminarai buvo Europos Komisijos remiamo Grundtvig projekto „Learning Sustainable Citizen Participation: Democratic Structures and Fundraising Strategies for Grassroots Citizen Organizations” dalis. Projekto partneriai bendradarbiauja su Europos bendruomenių organizavimo tinklu ECON.

Socialinių investicijų valdymo centras taip pat išleido metodinę knygą apie bendruomenių organizavimą. Čia galima surasti detalesnės informacijos apie Europoje ir JAV taikomą metodą.