Padėkos ženklai: malda ir pulsuojanti širdis
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje pirmaisiais mėnesio penktadieniais šv. Mišios aukojamos už onkologinius ligonius, gyviesiems meldžiant Dievo palaimos ir tvirtybės gyvenimo duotuose išbandymuose, mirusiems – Amžinosios ramybės. Spalio 3-osios vakaro šv. Mišiose pridėtos ir kitos intencijos: už gyvus ir mirusius nefrologinius ligonius, už organų transplantacijos laukiančius bei organus paaukojusius žmones.
Kaip žinia, spalio mėnesį Lietuvoje jau dvyliktą kartą minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Bendraminčių ir panašaus likimo žmonių susibūrimuose uždegta žvakelė už gyvus ir mirusius donorus, – tai pagarba už kilnų pasiryžimą dovanoti dalį savęs dėl kito gyvenimo, tai siekis priminti, kad kiekvienas laisva valia galime kažkam išgelbėti gyvybę… Ši iniciatyva unikali ir išskirtinė tuo, kad ją organizuoja žmonės, gyvenantys su transplantuota širdimi, inkstu, kepenimis ar laukiantys šių gyvybei svarbių organų transplantacijai.
Vilkaviškyje žmones į šį jautrų susibūrimą pakvietė rajono Nefrologinių ligonių draugija, o palaikė būrys partnerių, Visuomenės sveikatos biuras.
Po šv. Mišių priešais Katedrą raudonuose dėkluose uždegtos žvakelės supulsavo kaip didžiulė širdis, skleidžianti meilę, bendrystę, atjautą artimui.
Nuo Katedros prieigų keletą giesmių, sutelkiančių mintis į Viešpatį, didžiausią mūsų gyvenimo atramą, susirinkusiems pasiuntė parapijos jaunimo grupė, vadovaujama vienuolės Daivos. Sveikinimo žodį tarė rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Laura Žilinskaitė. Vilkaviškio dekanas kan. Virginijus Gražulevičius pakvietė nors kelis žodelius tarti renginio organizatorius, Nefrologinių ligonių draugijos atstovus Vitą Jablonskį ir Juozą Šmulkštį. Pagrindinė jų kalbų mintis – padėka žmonėms, kurių širdžių gerumas, supratimas ir artimo meilė leidžia kartu su visais džiaugtis gyvenimu.
