17 vasario, 2022
Sonata Nognienė | Pagėgių rajono savivaldybė

Pagėgiuose iškilmingai paminėtos poeto Algimanto Mackaus 90-osios gimimo metinės

Astos Andrulienės nuotr.

Ne suvisam išėjęs, tik suvisam negrįžęs“ – šia, Pagėgiuose gimusio poeto, visuomenininko Algimanto Mackaus gyvenimo ir kūrybos kelią įprasminančia, iš jo poezijos eilučių gimusia fraze 2022 m. vasario 11 d. pavadintą konferenciją, dedikuotą šio kūrėjo 90-osioms gimimo metinėms atminti, pradėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių Tito Cigano, Kristalės Genytės, Beno Mišeikio, Aurimo Pociaus ir Gabijos Sragauskaitės poetinė kompozicija „Grįžtu į prarastus namus…“.

Renginį vedusi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į susirinkusiuosius kreipėsi žodžiais: „Norisi pasidžiaugti – Algimanto Viktoro Mackaus vardas ir vėl skamba. Skamba Lietuvoje. Skamba pasaulyje. Nuskambėjo tik ką ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių lūpose. Nors buvo jaunas ir likimas pašykštėjo ilgo gyvenimo, Algimanto šviesa švietė skaisčiai ir plačiai, aprėpdama ir aplinkinius. O tuose šviesos spinduliuose, net ir po daugelio metų, dar galime pasišildyti ir mes – pagėgiškiai. Nes nors ir nedidelę gyvenimo dalį, tačiau A. Mackus buvo pagėgiškis. Save jis vadino Pagėgiu. Mažoji Lietuva, Pagėgiai įsirėžė poeto sąmonėje, paliko neišdildomą pėdsaką širdyje.“ Bibliotekos vadovė pasidžiaugė gražiu tvariu bendradarbiavimu su Pasaulio lietuvių bendruomene, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokykla bei nuolatiniu Pagėgių savivaldybės vadovų palaikymu, ko pasekoje ir buvo suorganizuotas šis iškilmingas renginys. Sveikinamąjį žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas bei viena iš Algimanto Mackaus muziejaus įkūrėjų Vanda Žuklijienė.

Konferenciją įprasmino išskirtinai šiai ypatingai progai parengtas Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus liudijimas apie savo pažintį su Algimantu Mackumi, jo neeilinį talentą bei plėtotos veiklos svarbą, visą gyvenimą išlikusį sąryšį su Tėvyne Lietuva. Prezidentas Valdas Adamkus prisiminė savo viešnagės Pagėgiuose akimirkas, kai nuskambėjo jo siūlymas Pagėgių vidurinei mokyklai suteikti Algimanto Mackaus vardą. Ši autentiška pokalbio medžiaga buvo įrašyta Prezidento Valdo Adamkaus kvietimu Vydūno viešosios bibliotekos direktorei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei, merui Vaidui Bendaravičiui, Algimanto Mackaus gimnazijos direktoriui Vaclovui Navickui bei viešųjų ryšių vyr. specialistui Renaldui Malychui viešint Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir imant interviu iš Jo Ekscelencijos.

Konferenciją „Ne suvisam išėjęs, tik suvisam negrįžęs“ pranešimu „Algimantas Mackus – lietuvių literatūros klasikas“ pradėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Profesorė savo pranešime išskyrė poeto pasaulėjautoje per tautosakinius motyvus reiškiamas vertybes (žemė, dievas, patriotizmas) bei šio kūrėjo tekstams būdingą neornamentuotą kalbą, gimstančią gretinant apčiuopiamus dalykus, analizuojant jų ryšius. Mokslininkė taipogi pristatė naujausią, ką tik iš leidyklos atkeliavusią Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą Algimanto Mackaus poezijos rinktinę „Žemės prarastis“ iš serijos „Gyvoji poezija“. Šis leidinys taipogi papildytas QR kodu bei garso įrašu, kuriame Algimanto Mackaus eiles įskaito rašytojas, dramaturgas, aktorius, režisierius Alvydas Šlepikas. Gausiomis publikos ovacijomis palydėta žinia, jog šios knygos leidybą parėmė Pagėgių savivaldybė. Savo pranešime „JAV radijo laidų „Margutis“ bendradarbis Čikagoje“ žurnalistas, Lietuvių fondo atstovas Lietuvoje Leonas Narbutis dalinosi asmenine patirtimi praturtintais fragmentais iš paskutiniųjų aštuonių savo bendravimo su Algimantu Mackumi metų prieš jam paliekant šį pasaulį. Prisiminta ir paskutinė poeto gyvenimo diena. Savo pranešimą Leonas Narbutis reziumavo dovanodamas itin vertingą eksponatą Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje veikiančiam šio šviesuolio vardo muziejui: tai – Algimanto Mackaus žmonos Dalios Juknevičiūtės-Mackuvienės nutapytas dailės kūrinys, kurį A. ir D. Mackų šeima įteikė Leonui Narbučiui jo vestuvių proga. Pranešime „Išeivio pareiga tautai“ Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė Jūratė Caspersen apžvelgė priežastinius veiksnius, lėmusius Algimanto Mackaus lietuvybės išlaikymo tradicijų formavimąsi išeivijoje. Lektorė akcentavo, jog A. Mackaus atminimas gyvuos tol, kol bus jį prisimenančių žmonių, tad būtina tiesti nenutrūkstamos atminties tiltus tarp skirtingų kartų, skirtingų žmonių. Gausiai autentiškomis fotografijomis bei A. Mackaus dokumentų kopijomis iliustruotą pranešimą „Bežemiai: Liūnė Sutema ir Algimantas Mackus“ skaičiusi Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė apžvelgė dviejų jaunų išeivių kūrėjų, paženklintų ankstyvu atskyrimu nuo savo gimtųjų šaknų – Liūnės Sutemos (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė) ir Algimanto Mackaus – stiprios, kūrybai bei lietuvybės išlaikymui įkvepiančios draugystės saitus. Viešnia bibliotekos vadovei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei ir merui Vaidui Bendaravičiui perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejaus literatūrines dovanas.

Pristatydama pranešimą „Algimanto Mackaus gimnazijos muziejus ir jo veikla“, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Algimanto Mackaus muziejaus vadovė ir viena iš jo įkūrėjų Vilma Vaivadienė prisiminė šio muziejaus vystymosi kelią. Pasidžiaugta  plačia eksponatų, sudarančių muziejaus kolekcijas, geografine aprėptimi: į muziejų jie atkeliavo ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet taipogi iš JAV, Kanados ir kitur. Džiugu, jog eksponuojamus kūrinius dovanojo tiek įvairios Lietuvoje veikiančios organizacijos, tiek Algimanto Mackaus artimieji – mama Marcelė Mackuvienė bei giminaičiai. Be to, šio muziejaus plėtojama veikla ne kartą įvertinta respublikoje – laimėti įvairūs konkursai, pelnyti kiti įvertinimo ženklai. Mokytojos Vilmos Vaivadienės paskutiniame pranešime išsakytą mintį, jog Algimantui Mackui labai rūpėjo jaunas žmogus ir jis galėtų būti autoritetu jaunimui, puikiai atspindėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių rašinių konkurso laureatų Justinos Abariūtės, Medos Jarusevičiūtės bei Gabijos Sragauskaitės darbų apie Algimantą Mackų skaitymai, kuriais šviesia literatūrine gaida buvo užbaigta šios konferencijos programa. Renginio dalyviai ir svečiai turėjo galimybę  išgirsti ir paties poeto Algimanto Mackaus balsą – pasigėrėti jo įskaitytu savos kūrybos eilėraščiu „Išpažintis“.

Dėkodamas už prisidėjimą prie A. Mackaus 90-ies metų įprasminimo iniciatyvų bei už šiltomis, šviesiomis mintimis apie šį kūrėją nuskaidrintą vakarą, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, įteikė gėlių žiedus, vardines padėkas ir simbolines dovanas šio renginio dieną fojė eksponuotos A. Mackaus atminimui pagerbti skirtos parodos „Tikrovė kūrybos detalėj“ autoriams – Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos dailės skyriaus mokiniams bei jų mokytojai Linai Ambarcumian, poetinę kompoziciją atlikusiems Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos moksleiviams, savo kūrybos darbus apie Algimantą Mackų skaičiusiems Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių rašinių konkurso laureatams, lektoriams, renginio organizatoriams ir partneriams. Savo įsteigtomis dovanomis konferencijos lektorius, dalyvius, bendrarengėjus bei partnerius pagerbė ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė. Idant konferencijos metu įžiebta Algimanto Mackaus atminimo šviesa dar ilgai neblėstų konferencijos dalyvių širdyse, kiekvienam jų atminčiai įteikta po renginio metu pristatytą naujausią Algimanto Mackaus autorinės poezijos knygą „Žemės prarastis“.

Renginio organizatoriai dėkoja plačiai šį įvykį visuomenėje nušvietusiems informaciniams rėmėjams: laikraščiams „Šilokarčema“, „Tauragės kurjeris“, „Tauragės žinios“, leidiniams „Savivaldybių žinios“, „Voruta“, interneto svetainėms: „Mano kraštas“, „Pamarys“, „Regionų naujienos“, „Šilainės kraštas“, „Šilutės žinios“, „Žemaitija.lt“, Šou imperijai – Všį Tauragės radijui bei Tauragės kabelinei televizijai.

Ir tegrįžta Algimantas Mackus kaskart vis pas mus atgalios – savo poezija, mintimis, tekstuose iškylančiais savitos pasaulėjautos vaizdiniais… Atgal į savo gimtus, numylėtus, bet prarastus namus – Pagėgius…


LGGRTC darbuotojų nuotr.
1 liepos, 2024

2024 m. birželio 29 d. Šilalės rajone vyko renginys, skirtas Kentrų šeimos atminimui. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas […]

21 birželio, 2024

Praėjusį šeštadienį, birželio 15 dieną, Jurbarko dvaro parke nuskambėjo Tauragės regiono dainų ir šokių šventė „Upėmis tekančios dainos“. Ši šventė […]

12 birželio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje, kur dalyvavo bendroje edukacijoje ir diskusijoje su Pagėgių Šv. Kryžiaus […]

Prezidentūros nuotr.
11 birželio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas darbo dienų ciklą regionuose, su komanda dirbo Pagėgių savivaldybėje. Šalies vadovas susitiko su […]

29 gegužės, 2024

Konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, […]

27 gegužės, 2024

Šaliės vadovu sekmadienį perrinktas Gitanas Nausėda didžiausio palaikymo sulaukė Šalčininkų rajono savivaldybėje, kur per antrą rinkimų turą už jį balsavo […]

10 gegužės, 2024

Šalyje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, 2024 m. gegužės 7 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje ELVIS (Elektroninių […]

Vidmantas Janulevičius. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
3 gegužės, 2024

Visiems, užsimiršusiems Vilniuje, siūlau kuo dažniau iš jo iš ištrūkti. Nes Vilnius – kaip vandens sūkurys. Jei nebūsi atsargus, galima […]

Rasitos Liulienės ir Viliaus Liulio nuotr.
2 gegužės, 2024

Palydint 24-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, 2024 m. balandžio 29 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filiale vyko edukacinė […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

Astos Andrulienės nuotr.
22 balandžio, 2024

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna […]

Astos Andrulienės nuotr.
20 balandžio, 2024

Argi gali būti kas džiugiau, kai atvyksta toks būrys svečių, jog net pritrūksta vietos juos priimti. Šis balandžio 17 d. […]

19 balandžio, 2024

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis […]

17 balandžio, 2024

Klaipėdoje, Radviliškio ir Biržų rajonų bei Pagėgių savivaldybėse antradienį rasti sprogmenys, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot PAGD, […]

15 balandžio, 2024

Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15-ąją –  Pagėgių savivaldybės kultūros srities atstovai (Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ir filialų, Pagėgių […]

Astos Andrulienės nuotr.
23 kovo, 2024

2024 m. kovo 22 dieną minimos rašytojo, dramaturgo, filosofo, publicisto, chorvedžio, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno 156-osios gimimo metinės, tad šios […]

Manto Iljinovo nuotr.
22 kovo, 2024

Paminėti Pasaulinės Žemės dienos 2024 m. kovo 20-ąją į Lumpėnų laisvalaikio salę gausiai būrėsi literatūros, muzikos mylėtojai ir gimto krašto […]

Zofijos Genutienės nuotr.
18 kovo, 2024

Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblio „Kamana“ narys Osvaldas Armonas, perskaitęs visą Vydūno „Susivokimo maldą“, 2024 m. kovo 14 d. […]

15 kovo, 2024

Raseinių, Vilkaviškio rajonų bei Pagėgių ir Kauno miesto savivaldybėse rasta sprogmenų, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot PAGD, […]

8 kovo, 2024

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais dėl daugiau negu 33 tūkst. eurų, kaip […]