17 vasario, 2022
Sonata Nognienė | Pagėgių rajono savivaldybė

Pagėgiuose iškilmingai paminėtos poeto Algimanto Mackaus 90-osios gimimo metinės

Astos Andrulienės nuotr.

Ne suvisam išėjęs, tik suvisam negrįžęs“ – šia, Pagėgiuose gimusio poeto, visuomenininko Algimanto Mackaus gyvenimo ir kūrybos kelią įprasminančia, iš jo poezijos eilučių gimusia fraze 2022 m. vasario 11 d. pavadintą konferenciją, dedikuotą šio kūrėjo 90-osioms gimimo metinėms atminti, pradėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių Tito Cigano, Kristalės Genytės, Beno Mišeikio, Aurimo Pociaus ir Gabijos Sragauskaitės poetinė kompozicija „Grįžtu į prarastus namus…“.

Renginį vedusi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į susirinkusiuosius kreipėsi žodžiais: „Norisi pasidžiaugti – Algimanto Viktoro Mackaus vardas ir vėl skamba. Skamba Lietuvoje. Skamba pasaulyje. Nuskambėjo tik ką ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių lūpose. Nors buvo jaunas ir likimas pašykštėjo ilgo gyvenimo, Algimanto šviesa švietė skaisčiai ir plačiai, aprėpdama ir aplinkinius. O tuose šviesos spinduliuose, net ir po daugelio metų, dar galime pasišildyti ir mes – pagėgiškiai. Nes nors ir nedidelę gyvenimo dalį, tačiau A. Mackus buvo pagėgiškis. Save jis vadino Pagėgiu. Mažoji Lietuva, Pagėgiai įsirėžė poeto sąmonėje, paliko neišdildomą pėdsaką širdyje.“ Bibliotekos vadovė pasidžiaugė gražiu tvariu bendradarbiavimu su Pasaulio lietuvių bendruomene, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokykla bei nuolatiniu Pagėgių savivaldybės vadovų palaikymu, ko pasekoje ir buvo suorganizuotas šis iškilmingas renginys. Sveikinamąjį žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas bei viena iš Algimanto Mackaus muziejaus įkūrėjų Vanda Žuklijienė.

Konferenciją įprasmino išskirtinai šiai ypatingai progai parengtas Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus liudijimas apie savo pažintį su Algimantu Mackumi, jo neeilinį talentą bei plėtotos veiklos svarbą, visą gyvenimą išlikusį sąryšį su Tėvyne Lietuva. Prezidentas Valdas Adamkus prisiminė savo viešnagės Pagėgiuose akimirkas, kai nuskambėjo jo siūlymas Pagėgių vidurinei mokyklai suteikti Algimanto Mackaus vardą. Ši autentiška pokalbio medžiaga buvo įrašyta Prezidento Valdo Adamkaus kvietimu Vydūno viešosios bibliotekos direktorei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei, merui Vaidui Bendaravičiui, Algimanto Mackaus gimnazijos direktoriui Vaclovui Navickui bei viešųjų ryšių vyr. specialistui Renaldui Malychui viešint Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir imant interviu iš Jo Ekscelencijos.

Konferenciją „Ne suvisam išėjęs, tik suvisam negrįžęs“ pranešimu „Algimantas Mackus – lietuvių literatūros klasikas“ pradėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Profesorė savo pranešime išskyrė poeto pasaulėjautoje per tautosakinius motyvus reiškiamas vertybes (žemė, dievas, patriotizmas) bei šio kūrėjo tekstams būdingą neornamentuotą kalbą, gimstančią gretinant apčiuopiamus dalykus, analizuojant jų ryšius. Mokslininkė taipogi pristatė naujausią, ką tik iš leidyklos atkeliavusią Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą Algimanto Mackaus poezijos rinktinę „Žemės prarastis“ iš serijos „Gyvoji poezija“. Šis leidinys taipogi papildytas QR kodu bei garso įrašu, kuriame Algimanto Mackaus eiles įskaito rašytojas, dramaturgas, aktorius, režisierius Alvydas Šlepikas. Gausiomis publikos ovacijomis palydėta žinia, jog šios knygos leidybą parėmė Pagėgių savivaldybė. Savo pranešime „JAV radijo laidų „Margutis“ bendradarbis Čikagoje“ žurnalistas, Lietuvių fondo atstovas Lietuvoje Leonas Narbutis dalinosi asmenine patirtimi praturtintais fragmentais iš paskutiniųjų aštuonių savo bendravimo su Algimantu Mackumi metų prieš jam paliekant šį pasaulį. Prisiminta ir paskutinė poeto gyvenimo diena. Savo pranešimą Leonas Narbutis reziumavo dovanodamas itin vertingą eksponatą Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje veikiančiam šio šviesuolio vardo muziejui: tai – Algimanto Mackaus žmonos Dalios Juknevičiūtės-Mackuvienės nutapytas dailės kūrinys, kurį A. ir D. Mackų šeima įteikė Leonui Narbučiui jo vestuvių proga. Pranešime „Išeivio pareiga tautai“ Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė Jūratė Caspersen apžvelgė priežastinius veiksnius, lėmusius Algimanto Mackaus lietuvybės išlaikymo tradicijų formavimąsi išeivijoje. Lektorė akcentavo, jog A. Mackaus atminimas gyvuos tol, kol bus jį prisimenančių žmonių, tad būtina tiesti nenutrūkstamos atminties tiltus tarp skirtingų kartų, skirtingų žmonių. Gausiai autentiškomis fotografijomis bei A. Mackaus dokumentų kopijomis iliustruotą pranešimą „Bežemiai: Liūnė Sutema ir Algimantas Mackus“ skaičiusi Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė apžvelgė dviejų jaunų išeivių kūrėjų, paženklintų ankstyvu atskyrimu nuo savo gimtųjų šaknų – Liūnės Sutemos (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė) ir Algimanto Mackaus – stiprios, kūrybai bei lietuvybės išlaikymui įkvepiančios draugystės saitus. Viešnia bibliotekos vadovei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei ir merui Vaidui Bendaravičiui perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejaus literatūrines dovanas.

Pristatydama pranešimą „Algimanto Mackaus gimnazijos muziejus ir jo veikla“, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Algimanto Mackaus muziejaus vadovė ir viena iš jo įkūrėjų Vilma Vaivadienė prisiminė šio muziejaus vystymosi kelią. Pasidžiaugta  plačia eksponatų, sudarančių muziejaus kolekcijas, geografine aprėptimi: į muziejų jie atkeliavo ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet taipogi iš JAV, Kanados ir kitur. Džiugu, jog eksponuojamus kūrinius dovanojo tiek įvairios Lietuvoje veikiančios organizacijos, tiek Algimanto Mackaus artimieji – mama Marcelė Mackuvienė bei giminaičiai. Be to, šio muziejaus plėtojama veikla ne kartą įvertinta respublikoje – laimėti įvairūs konkursai, pelnyti kiti įvertinimo ženklai. Mokytojos Vilmos Vaivadienės paskutiniame pranešime išsakytą mintį, jog Algimantui Mackui labai rūpėjo jaunas žmogus ir jis galėtų būti autoritetu jaunimui, puikiai atspindėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių rašinių konkurso laureatų Justinos Abariūtės, Medos Jarusevičiūtės bei Gabijos Sragauskaitės darbų apie Algimantą Mackų skaitymai, kuriais šviesia literatūrine gaida buvo užbaigta šios konferencijos programa. Renginio dalyviai ir svečiai turėjo galimybę  išgirsti ir paties poeto Algimanto Mackaus balsą – pasigėrėti jo įskaitytu savos kūrybos eilėraščiu „Išpažintis“.

Dėkodamas už prisidėjimą prie A. Mackaus 90-ies metų įprasminimo iniciatyvų bei už šiltomis, šviesiomis mintimis apie šį kūrėją nuskaidrintą vakarą, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, įteikė gėlių žiedus, vardines padėkas ir simbolines dovanas šio renginio dieną fojė eksponuotos A. Mackaus atminimui pagerbti skirtos parodos „Tikrovė kūrybos detalėj“ autoriams – Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos dailės skyriaus mokiniams bei jų mokytojai Linai Ambarcumian, poetinę kompoziciją atlikusiems Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos moksleiviams, savo kūrybos darbus apie Algimantą Mackų skaičiusiems Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių rašinių konkurso laureatams, lektoriams, renginio organizatoriams ir partneriams. Savo įsteigtomis dovanomis konferencijos lektorius, dalyvius, bendrarengėjus bei partnerius pagerbė ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė. Idant konferencijos metu įžiebta Algimanto Mackaus atminimo šviesa dar ilgai neblėstų konferencijos dalyvių širdyse, kiekvienam jų atminčiai įteikta po renginio metu pristatytą naujausią Algimanto Mackaus autorinės poezijos knygą „Žemės prarastis“.

Renginio organizatoriai dėkoja plačiai šį įvykį visuomenėje nušvietusiems informaciniams rėmėjams: laikraščiams „Šilokarčema“, „Tauragės kurjeris“, „Tauragės žinios“, leidiniams „Savivaldybių žinios“, „Voruta“, interneto svetainėms: „Mano kraštas“, „Pamarys“, „Regionų naujienos“, „Šilainės kraštas“, „Šilutės žinios“, „Žemaitija.lt“, Šou imperijai – Všį Tauragės radijui bei Tauragės kabelinei televizijai.

Ir tegrįžta Algimantas Mackus kaskart vis pas mus atgalios – savo poezija, mintimis, tekstuose iškylančiais savitos pasaulėjautos vaizdiniais… Atgal į savo gimtus, numylėtus, bet prarastus namus – Pagėgius…


20 birželio, 2022

 „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – naujausioji – devintoji rašytojo Laimono Inio sakmių ir padavimų leidinių ciklo knyga 2022 m. birželio 15 […]

Linos Onusaitienės nuotr.
17 birželio, 2022

Birželio 17 d. oficialiai atidarytas kompleksiškai sutvarkytas Raudonės pilies parkas. Įvykdžius kiek daugiau nei 1 mln. eurų vertės projektą įgyvendinta […]

15 birželio, 2022

Birželio 17 d., penktadienį, oficialiai atidaromas Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamas menų festivalis KVADRATU. Be šiuolaikinio meno instaliacijų, dirbtuvių, lauko […]

Varlaukio geležinkelio stotis (Lybiškių k., Eržvilko sen.)
15 birželio, 2022

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, birželio 13 d., Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lybiškių filialo darbuotojai kartu su Lietuvos politinių […]

31 gegužės, 2022

Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė visada džiaugiasi bibliotekos svečiams galėdama ne tik pristatyti bibliotekos erdves, bet ir per bibliotekos plėtojamas kultūrines, […]

28 gegužės, 2022

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau […]

21 gegužės, 2022

Gegužės 13 d., po dviejų metų pertraukos, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) nariai rinkosi į šventę Tauragės vandenlenčių parke „Liberty […]

Pagėgių Vydūno biblioteka
19 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 25 d. 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka Pagėgių krašto kūrėjus, literatūrinio žodžio ir meno mylėtojus […]

Astažos Andrulienės nuotr.
3 gegužės, 2022

Pavasariais Lietuvos bibliotekos kviečia pasinerti ir atrasti save vis naujose, vis įvairesnėse ir vis kitokiai temai dedikuotose Nacionalinės Lietuvos bibliotekų […]

29 balandžio, 2022

Europos Komisija, vykdydama Klimatui neutralių ir sumanių miestų misiją, prisidės prie 100 Europos miestų, sieksiančių iki 2030 m. neutralizuoti savo […]

Sonatos Nognienės nuotr.
27 balandžio, 2022

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė pinhole (camera obscura) fotografijos diena. Tradiciškai šią dieną profesionalūs Lietuvos fotomenininkai, fotografijos meno mėgėjai […]

Bibliotekos archyvo nuotr.
25 balandžio, 2022

Mokytis visada pravartu ir… nevėlu! Tuo įsitikinti buvo galima dalyvaujant 2022 m. balandžio 19-22 dienomis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje […]

22 balandžio, 2022

Įdomiausias laikas paukščiams stebėti yra pavasarinių ir rudeninių migracijų metas. Šiuo metu, jeigu pasiseks, galima pamatyti rūšių, kitu metu Tauragės […]

Astos Andrulienės nuotr.
2 balandžio, 2022

2022 m. kovo 30 d. bibliotekoje sulaukta viso būrio svečių – buvo nuspręsta, jog Klaipėdos regiono bibliotekų tarybos posėdis šį […]

Astos Andrulienės nuotr.
29 kovo, 2022

2022 m. pavasaris atnešė ne tik gaivalingą gamtos prisikėlimą, minčių atgimimą, bet taipogi leido pakeliauti laiko tiltais, minint krašto šviesaus […]

Astos Andrulienės nuotr.
24 kovo, 2022

Kovo 22 d. Vydūno vardu pavadintai Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai kasmet ypatinga – šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, […]

2 kovo, 2022

Nedidelė savivaldybė siekia tapti „žaliausia“ Lietuvoje. Taip pat norima ją paversti regiono kultūros, laisvalaikio ir ekonomikos centru. Tad nenuostabu, kad […]

Manto Iljinovo nuotr.
28 vasario, 2022

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bei filialų darbuotojai sėmėsi profesinių ir kultūrinių kompetencijų kėlimui vertingų žinių, 2022 m. vasario 24 […]

25 vasario, 2022

2022 m. vasario 21-25 dienomis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje vyko kompiuterinio raštingumo mokymai krašto gyventojams. Šių […]

Algimantas Mackus
1 vasario, 2022

Algimantas Mackus – viena iškiliausių kultūros, visuomenės ir raštijos asmenybių Lietuvos istorijos panoramoje. Pagėgių kraštui tenka didžiulė garbė, jog šis […]