7 liepos, 2021
LNKC

Pagerbti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojus sveikina Kultūros ministras Simonas Kairys / LNKC nuotr.

Iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje pristatytos į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą naujai įrašytos septynios vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė.

„Žvelgdamas į septynias vertybes, papildžiusias Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, matau, kokia įvairi ir margaspalvė yra šiandienos Lietuva, kokie saviti jos regionai. Puoselėti ir išlaikyti tą savitumą yra ir mūsų pareiga, ir uždavinys, ir teisė. Kartu norisi palinkėti, kad iš kiekvienos tradicijos pasiimtume ne tik galimybę turiningai praleisti laisvalaikį, gauti naujų įspūdžių, bet ir pasinaudotume proga atidžiau pažvelgti į nematerialųjį kultūros paveldą. Kad gautume ne tik įspūdžių, bet ir žinių, ne tik smagiai praleistume laiką, bet ir pajustume, kaip per tradicijas į mus teka šimtametė patirtis“, – sakė kultūros ministras S. Kairys.

Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, savitus bruožus išlaikiusį žmonių gyvenimo būdą

Liepos 7-osios pavakarę šventiniame renginyje Rotušėje pristatyti septyni 2020 m. pabaigoje Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai: lietuvininkų dainavimo, šilinių dzūkų grybavimo, Lietuvos totorių gastronominė tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere ir Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje.

Juostos, gausiausiai išlikusi senųjų audinių grupė, puošia lietuvių tautinius kostiumus, dažnai ir kitus šventinius ar kasdieninius drabužius, teikiamos dovanų, naudojamos vestuvių apeigose. Išskirtinės, senos kilmės pintinės juostos, būdingos tik Aukštaitijai, jau yra tapusios šio regiono reprezentaciniu ženklu. Šią gražią tradiciją pristatė Panevėžio kraštotyros muziejaus, Aukštaičių kultūros draugijos atstovai, pintinių juostų pynėjai.

Apie poledinės bumbinamosios stintų žvejybos amatą, kurį nuo seno puoselėja Kuršių nerijos bendruomenė, pasakojo bei ritmingai bumbindami ir pridainuodami demonstravo pamario žvejai. Vis atsinaujindavęs poledinės žūklės procesas galutinai susiformavo apie 1915 m. Tradicijos teikėjai – Neringos savivaldybės administracija.

Žolinės šventės sakralumą, svarbą ir ilgametės tradicijos tęstinumą Aukštaitijos regione atspindi Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai, žinomi nuo XV a. pab. Kasmet tūkstančių žmonių lankoma šventė vyksta rugpjūčio 14–21 d. Žolynų puokščių ruošimas, vainikų, bromų pynimas, stebuklingo Dievo Motinos su Vaikeliu paveikslo pagerbimas – seni vietos papročiai, kuriuos atgaivino, tęsia ir saugo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bendruomenė ir Krekenavos piligrimų centras.

Lietuvos totorių gastronominės kultūros pagrindai susiformavo XIII–XVI a. Išskirtiniai Lietuvos totorių gastronomijos elementai yra maisto ruošimas kazane ant atviros ugnies lauke, islamo maisto kultūros taisyklių taikymas, šiaurinių Juodosios jūros pakrančių gamtiniam regionui būdingi ingredientai. Kulinarinio paveldo tradicijos teikėjas ir saugotojas – asociacija „Totoriškas skonis“.

Iš paledės stinteles tinklais, sukamais bobomis, vis dar traukia Rytų Aukštaitijos žvejai. Šis būdas, užfiksuotas XIX a. pabaigoje, taikomas ir giliame, šaltame Ignalinos r. Lūšių ežere. Šią jau nykstančią tradiciją palaiko, gaivina ir saugo vietos žvejai, Palūšės kaimo bendruomenė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Šilinių dzūkų grybavimo tradicija – miško ūkinės veiklos žinių, tikėjimų ir papročių sistema, formuojanti ir palaikanti ypatingą dzūkų santykį su juos supančia aplinka – mišku. Buvo sakoma, kad šiliniai vos gimį, o jau grybauc moka. Apie įdomius grybavimo papročius smagiai pasakojo tradicijos saugotojai ir puoselėtojai iš Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos bei Varėnos apylinkių kaimų gyventojai.

Unikalią lietuvininkų dainavimo tradiciją renginyje skambiai pristatė jos saugotojai Mažosios Lietuvos folkloro ansambliai, lietuvininkų dainų atlikėjai. Tradicijos senumą liudija aisčių, prūsų genčių paminėjimai ir fragmentiški papročių aprašymai IX–X a. šaltiniuose, o savitumą atspindi XVII–XX a. užrašyta dainuojamoji tautosaka. Teikėjas – Klaipėdos miesto etnokultūros centras.

Iškilmes vedė Ugnė Siparė, koncertavo Girmantė Vaitkutė ir džiazo trio – Andrejus Polevikovas, Denisas Murašovas ir Andrius Kairys.

Penktus metus kuriamas ir plėtojamas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas yra reikšmingo Sąvado valdytojo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir tvarkytojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, šalies kultūros, mokslo įstaigų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pastangų rezultatas – į jį įrašytos jau 39 vertybės. Ir šalies institucijų, ir tradicijų saugotojų nuveikti darbai prisideda prie augančio nematerialaus kultūros paveldo suvokimo, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus kūrybingumui.


Tomo Andrijausko nuotr.
2 vasario, 2023

M.A.M.A apdovanojimuose LATGA įsteigta Metų autoriaus statulėle praėjusią savaitę apdovanotas Paulius Jasiūnas neslepia, kad toks įvertinimas ne tik džiugina, bet […]

Dovilė Mazanec
2 vasario, 2023

Šiaurinėje Anykščių miesto dalyje pokyčių laukia net 33 ha ploto teritorija – senoji dvarvietė (ONIXTI). Šiandien didžioji dalis teritorijos yra be reikiamos […]

2 vasario, 2023

Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Nuo parodų iki kino ir koncertų – savivaldybė parems beveik 400 kultūros ir meno projektų projektų jubiliejiniais sostinės metais ir […]

31 sausio, 2023

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S. Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. […]

Visuomenei pristatytas Raitininkų Krašto muziejus
31 sausio, 2023

Kasmet, sausio 27-ąją, yra minima tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šiemet minint šią dieną, sausio 28 d., Kražių M. K. […]

30 sausio, 2023

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios […]

Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Sausio 19 d. Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje vyko Kauno istorijos metraščio jubiliejinio 20-ojo tomo, skirto Barokui ir Pacų giminei, pristatymas. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]

Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.
25 sausio, 2023

Pirmadienį Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“. Svarbią šios […]

24 sausio, 2023

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf […]

S. Benetis ir meras V. Grubliauskas, Aurimo Pociaus nuotr.
24 sausio, 2023

Literatūrinė Ievos Simonaitytės vardo premija iškilmingai įteikta Sigitui Benečiui už novelių knygą „Apgaulė“ tradiciškai per rašytojos minimą gimtadienį sausio 23 […]

22 sausio, 2023

Šiandien minimos 160-osios metinės, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. Atsiliepę į LR […]

21 sausio, 2023

Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 12 d. vyko Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Tai penktoji autoriaus […]

19 sausio, 2023

2023 m. sausio 18 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje aštuntą kartą išdalyti prestižiniai kultūros apdovanojimai „Auksiniai feniksai“. Lietuvos kultūros centrų […]

19 sausio, 2023

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigta tvarkyti Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios pastatų kompleksui priklausanti Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (Radviliškio […]