7 liepos, 2021
LNKC

Pagerbti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojus sveikina Kultūros ministras Simonas Kairys / LNKC nuotr.

Iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje pristatytos į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą naujai įrašytos septynios vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė.

„Žvelgdamas į septynias vertybes, papildžiusias Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, matau, kokia įvairi ir margaspalvė yra šiandienos Lietuva, kokie saviti jos regionai. Puoselėti ir išlaikyti tą savitumą yra ir mūsų pareiga, ir uždavinys, ir teisė. Kartu norisi palinkėti, kad iš kiekvienos tradicijos pasiimtume ne tik galimybę turiningai praleisti laisvalaikį, gauti naujų įspūdžių, bet ir pasinaudotume proga atidžiau pažvelgti į nematerialųjį kultūros paveldą. Kad gautume ne tik įspūdžių, bet ir žinių, ne tik smagiai praleistume laiką, bet ir pajustume, kaip per tradicijas į mus teka šimtametė patirtis“, – sakė kultūros ministras S. Kairys.

Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, savitus bruožus išlaikiusį žmonių gyvenimo būdą

Liepos 7-osios pavakarę šventiniame renginyje Rotušėje pristatyti septyni 2020 m. pabaigoje Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai: lietuvininkų dainavimo, šilinių dzūkų grybavimo, Lietuvos totorių gastronominė tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere ir Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje.

Juostos, gausiausiai išlikusi senųjų audinių grupė, puošia lietuvių tautinius kostiumus, dažnai ir kitus šventinius ar kasdieninius drabužius, teikiamos dovanų, naudojamos vestuvių apeigose. Išskirtinės, senos kilmės pintinės juostos, būdingos tik Aukštaitijai, jau yra tapusios šio regiono reprezentaciniu ženklu. Šią gražią tradiciją pristatė Panevėžio kraštotyros muziejaus, Aukštaičių kultūros draugijos atstovai, pintinių juostų pynėjai.

Apie poledinės bumbinamosios stintų žvejybos amatą, kurį nuo seno puoselėja Kuršių nerijos bendruomenė, pasakojo bei ritmingai bumbindami ir pridainuodami demonstravo pamario žvejai. Vis atsinaujindavęs poledinės žūklės procesas galutinai susiformavo apie 1915 m. Tradicijos teikėjai – Neringos savivaldybės administracija.

Žolinės šventės sakralumą, svarbą ir ilgametės tradicijos tęstinumą Aukštaitijos regione atspindi Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai, žinomi nuo XV a. pab. Kasmet tūkstančių žmonių lankoma šventė vyksta rugpjūčio 14–21 d. Žolynų puokščių ruošimas, vainikų, bromų pynimas, stebuklingo Dievo Motinos su Vaikeliu paveikslo pagerbimas – seni vietos papročiai, kuriuos atgaivino, tęsia ir saugo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bendruomenė ir Krekenavos piligrimų centras.

Lietuvos totorių gastronominės kultūros pagrindai susiformavo XIII–XVI a. Išskirtiniai Lietuvos totorių gastronomijos elementai yra maisto ruošimas kazane ant atviros ugnies lauke, islamo maisto kultūros taisyklių taikymas, šiaurinių Juodosios jūros pakrančių gamtiniam regionui būdingi ingredientai. Kulinarinio paveldo tradicijos teikėjas ir saugotojas – asociacija „Totoriškas skonis“.

Iš paledės stinteles tinklais, sukamais bobomis, vis dar traukia Rytų Aukštaitijos žvejai. Šis būdas, užfiksuotas XIX a. pabaigoje, taikomas ir giliame, šaltame Ignalinos r. Lūšių ežere. Šią jau nykstančią tradiciją palaiko, gaivina ir saugo vietos žvejai, Palūšės kaimo bendruomenė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Šilinių dzūkų grybavimo tradicija – miško ūkinės veiklos žinių, tikėjimų ir papročių sistema, formuojanti ir palaikanti ypatingą dzūkų santykį su juos supančia aplinka – mišku. Buvo sakoma, kad šiliniai vos gimį, o jau grybauc moka. Apie įdomius grybavimo papročius smagiai pasakojo tradicijos saugotojai ir puoselėtojai iš Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos bei Varėnos apylinkių kaimų gyventojai.

Unikalią lietuvininkų dainavimo tradiciją renginyje skambiai pristatė jos saugotojai Mažosios Lietuvos folkloro ansambliai, lietuvininkų dainų atlikėjai. Tradicijos senumą liudija aisčių, prūsų genčių paminėjimai ir fragmentiški papročių aprašymai IX–X a. šaltiniuose, o savitumą atspindi XVII–XX a. užrašyta dainuojamoji tautosaka. Teikėjas – Klaipėdos miesto etnokultūros centras.

Iškilmes vedė Ugnė Siparė, koncertavo Girmantė Vaitkutė ir džiazo trio – Andrejus Polevikovas, Denisas Murašovas ir Andrius Kairys.

Penktus metus kuriamas ir plėtojamas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas yra reikšmingo Sąvado valdytojo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir tvarkytojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, šalies kultūros, mokslo įstaigų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pastangų rezultatas – į jį įrašytos jau 39 vertybės. Ir šalies institucijų, ir tradicijų saugotojų nuveikti darbai prisideda prie augančio nematerialaus kultūros paveldo suvokimo, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus kūrybingumui.


17 sausio, 2022

Kauno „Akropolyje“ pirmadienį atidaryta fotografijų paroda „Aš esu Tu“, kuria siekiama išjudinti visuomenėje gajus stereotipus ir įsitvirtinusius barjerus, trukdančius moterims […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų […]

Artiom Myškin nuotr.
9 sausio, 2022

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

Buvęs Kauno centrinis paštas / Kultūros paveldo dep. nuotr.
7 sausio, 2022

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno […]

Ilgametė dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė / 1975 m. Aniceto Žvirgždino nuotr.
6 sausio, 2022

Sausio 6-ąją menotyrininkei, metalo dailininkei, žemaičių krašto kryždirbystės ir kalvystės puoselėtojai, ilgametei Telšių taikomosios dailės technikumo, vėliau – Vilniaus dailės […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

3 sausio, 2022

Šiandien paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas kultūros ir kūrybinėms industrijoms (KKI) skatinti, iš viso tam skiriant 15,5 mln. eurų sumą. „Investicijos […]

Autorius Kęstutis Balčiūnas
3 sausio, 2022

Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ Tarptautinę kino dieną, antradienį, papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės […]

3 sausio, 2022

Nuo 2022 m. sausio 1-osios Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu. Toks sprendimas praėjusių […]

1 sausio, 2022

Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“. Jis skirtas XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiui, kai […]

Lietuvos valstybės istorijos archyvo informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja, Archyvarų asociacijos valdybos pirmininkė Neringa Češkevičiūtė / asmeninio archyvo nuotr.
30 gruodžio, 2021

Baigiasi Lietuvos Seimo šiemet paskelbti Archyvų metai. „XXI amžiuje“ spausdinome kelis interviu su archyvų darbuotojais. Šiandien mūsų pašnekovė –  Lietuvos […]

30 gruodžio, 2021

Kaunas tęsia ilgametę tradiciją ir aštuntus metus iš eilės apdovanoja nusipelniusius miesto mokslininkus. Šiemet padėkos už indėlį į mokslo populiarinimą […]

29 gruodžio, 2021

Pabaigus Leipalingio dvaro antrosios dalies rekonstrukcijos darbus, vakar organizuotas iškilmingas šio istorinio pastato atidarymas. Simbolinę dvaro atidarymo juostelę perkirpo Druskininkų […]

Edvard Blaževič nuotr.
29 gruodžio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį pasirašė […]

Drožyba ir tapyba – tarpusavyje sugyvenantys meno dalykai/ Broniaus Vertelkos nuotr.
26 gruodžio, 2021

Į dirbinius iš medžio – Nukryžiuotąjį, angelą ir sužmogintą velnią – pirmiausia atkreipė dėmesį į sodybą Milvydų kaime užsukęs šių […]

Šiaulių rajono 2021 metų tautodailinke tapo keramikė Zita Čekanauskienė
21 gruodžio, 2021

Gruodžio 20 dieną Kuršėnų dvaro rūmuose vyko šventė, kurioje buvo apdovanoti 2021 m. Šiaulių rajono tautodailininkas ir kraštotyrininkas.  Kraštotyrininko premija […]

20 gruodžio, 2021

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje surengtas Žemaičių muziejaus „Alka“ partnerių Biržų krašto muziejaus „Sėla“ naujausio leidinio – albumo […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
19 gruodžio, 2021

Gruodžio 18-osios popietę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose įvyko premjera – choreografinė istorija „Tylos garsai“. Istorijoje buvo pasakojama apie […]