12 spalio, 2022
Raimundas Kaminskas

Paminėtos SANTAROS steigimo 110-osios metinės

2022 m. spalio 11 d. LPKTS salėje su Kauno TAU (Trečiojo amžiaus universitetas Kultūros ir švietimo istorijos fakulteto 2022/2033 m. klausytojais paminėjome Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos SANTARA steigimo 110-ąsias metines.

Kauno TAU klausytojams priminiau šios jaunimo organizacijos istoriją (1912-1939), vertybes ir narių likimus.

Pastebėtina, kad  Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė rašytojos Ievos Simonaitytės (1897 – 1978) metais, kuri   buvo aktyvi Lietuvių jaunimo draugijų sąjunga SANTARA narė ir buvo nukentėjusi dėl savo visuomeninės veiklos. 

Kauno TAU klausytojams pristačiau SANTAROS periodinių leidinių parodėlę.

Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjunga SANTARA, pradėjo kurtis 1912 m. rugpjūčio 11 d. ir galutinai organizacija buvo įsteigta 1912 m. spalio 6 d. Tilžėje.

1912–1919 m. SANTARA veikė visoje Mažojoje Lietuvoje ir jos pagrindinė būstinė buvo Tilžėje. 1919–1939 m. SANTARA veikė tik Klaipėdos krašte ir jos centras tapo Klaipėda.

SANTARA susikūrė iš 13-os draugijų, tarp jų: Paskalvių „Aušra“, Rukų „Ąžuolas“, Plikių „Beržas“, Tilžės „Birutė“, Vainočių „Dobilas“, Lankupių „Jaunimas“, Gumbinės lietuvių draugija, Kulmenų Spindulys, Katyčių Vainikas, Vyžių „Vainikas“, Griežpelkių Žiedas.

Pirmasis SANTAROS vadovas buvo Vydūnas (1868 -1953), paskutinis – 1938 -1939 m. Jurgis Reisgys (1914 – 2005).

SANTAROS tikslas buvo organizuoti lietuvių jaunimo veiklą, plėtoti kultūrinį darbą, skatinti domėjimąsi lietuvių kalba, literatūra, muzika, istorija, siekti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio suartėjimo.

Politinėje veikloje iki Pirmojo pasaulinio karo SANTARA nedalyvavo. Po karo atsikūrė lietuvių jaunimo organizacijos: Vyžių Vainikas, Plikių Beržas, Dovilų „Liepa“, Rukų Ąžuolas, Priekulės „Viltis“, Tilžės „Nemunas“, Klaipėdos „Aida“, Kintų „Rūta“, Rusnės „Tiltas“, įkurtos naujos: Vanagų „Eglė“, Plaškių „Liepa“, Sokaičių Šešupė, Gvildžių „Kalnas“.

1919 m. spalio 12 d. įvyko draugijų atstovų suvažiavimas. Buvo atkurta SANTARA, kaip jaunimo draugijų vadovybė. Pirmoji išrinkta pokarinė valdyba: Adomas Brakas (pirmininkas iki 1928), Jonas Aušra, Ansas Bruožis, Kristupas Paura ir Rogaišis.

Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos pradėjo steigtis įvairios draugijos. Dalis santariečių 1923 m. perėjo į Lietuvos šaulių sąjungą. 1926 m. SANTARA turėjo jau apie 20 skyrių. Aktyviausiai tuo metu veikė Priekulės „Viltis“. 1928 m. išrinkta nauja valdyba: K. Paura (pirmininkas), Ieva Simonaitytė, Endrius Karalius, E. Macas, nuo 1929 m. prisidėjo Fricas Šlenteris.

SANTAROS veikloje įvyko lūžis, sietinas su Neumanno-Sasso byla, ryžtinga to meto Lietuvos valdžios politika Klaipėdos krašto atžvilgiu, siekiant sustiprinti lietuvybę ir centro valdžią. 1934 m. vasario 5 d. SANTARA susijungė su Dviratininkų draugija, kultūrinę veiklą papildė sportine (įkūrė „Santaros“ sporto organizaciją) ir pritraukė daug jaunimo.

1934 m. SANTAROS naują valdybą sudarė: Jonas E. Grigolaitis (pirmininkas), Martynas Gelžinis, K. Graudūšius, M. Purvinas, Kr. Paura ir F. Šlenteris.

1934 m. J. Grigolaitis bendrame posėdyje su LTJS „Jaunoji Lietuva“ vadovybe susitarė dėl bendradarbiavimo, SANTARA tapo jos padaliniu. Santaros taryba kartu su Lietuvos lietuvių draugijų komitetu skyrė sąjungos vadą. Vykdavo visuotiniai atstovų suvažiavimai.

SANTARA pradėjo gauti to meto Lietuvos vyriausybės finansinę paramą. Pertvarkyta SANTARA tapo tam tikra atsvara vokiečių nacistinio jaunimo organizacijoms.

1934 m. SANTARA turėjo jau 29 skyrius, 863 narius, 1936 m. – 78 skyrius didelėse gyvenvietėse, 2699 narių, 19 chorų, kelis pučiamųjų orkestrus, biblioteką („Santaros“ biblioteka), rengė sąskrydžius, vakarus, gegužines, sporto varžybas, lietuvių kalbos, žemės ūkio, karinio rengimo, vadų, ideologinius kursus. Leido laikraščius „Darželis“ (1921), „Kibirkštis“ (1921 – 1922), „Lietuvos keleivio“ priedą „Santara“ (1924 -1939).

1939 m. pradžioje SANTAROS veikla nutrūko nacistams atplėšus Klaipėdos kraštą ir taip dalis santariečių tapo Lietuvos optantais. Santariečiai sovietinio ir nacistinio režimo laikotarpiuose buvo persekiojami. Vėliau dalis santariečių pasitraukė į vakarus ir ten vykdė visuomeninį darbą dėl lietuvybės puoselėjimo ir Lietuvos valstybės atstatymo.

 

 


Dr. H. Kobeckaitės knygos pristatymas
27 sausio, 2023

Sausio 19 d. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta naujausia ambasadorės, diplomatės, vertėjos, žurnalistės, rašytojos, humanitarinių mokslų daktarės, kraštietės, Trakų rajono […]

27 sausio, 2023

Šiandien Panevėžyje minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prie Žydų motinos paminklo padėti vainikai, buvo sakomos kalbos, skaitomi pranešimai. „Holokaustas […]

25 sausio, 2023

Sausio 19 d. Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje vyko Kauno istorijos metraščio jubiliejinio 20-ojo tomo, skirto Barokui ir Pacų giminei, pristatymas. […]

R. Dačkaus nuotr.
23 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio […]

23 sausio, 2023

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje praėjusią savaitę įvyko Atminimo vakaras, skirtas […]

22 sausio, 2023

Šiandien minimos 160-osios metinės, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. Atsiliepę į LR […]

R. Dačkaus nuotr.
22 sausio, 2023

Sekmadienį Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje paminėtos 1863-1864 m. sukilimo 160-osios metinės, kurio metu buvo pagerbti sukilimo vadai ir dalyviai. Respublikos […]

22 sausio, 2023

Šiandien, sausio 22 d., sukanka 160 metų, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. […]

21 sausio, 2023

Sausio 20-osios pavakarę į Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešąją biblioteką gausiai susirinkę kazlųrūdiečiai pasitiko ilgai lauktą leidinį – monografiją „Kazlų […]

16 sausio, 2023

Jau greitai vilniečių ir miesto svečių laukia ypatinga dovana – Vilniui minint 700 metų gimtadienį Gedimino pilies bokšte bus galima […]

16 sausio, 2023

Jau visą eilę metų sausio mėnesį Šilutės Hugo Šojaus muziejininkai rengia parodą „Eksponatai laikmečio liudininkai“. Joje visuomenei pristatomi įdomiausi, vertingiausi […]

13 sausio, 2023

Penktadienio vakarą – Sausio 13-ąją – Šiauliuose buvo pagerbti Laisvės gynėjai. Visą dieną mieste vykusios iniciatyvos ir visuotinės akcijos šiauliečiams […]

13 sausio, 2023

Šiandien, sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įteikė Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtą 2022 […]

13 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvauja Sausio 13-osios minėjimo renginiuose. Šalies vadovas sakė sveikinimo kalbą Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje, […]

13 sausio, 2023

2023 m. sausio 10 d. popietę Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje vyko Leonardo […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
12 sausio, 2023

2023 m. sausio 10 d. Taline Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Estijos […]

12 sausio, 2023

2022 m. Radviliškio viešosios bibliotekos darbuotojams buvo pakankamai aktyvūs projektinėmis veiklomis, leidiniais, inovatyviais ir darniais sprendimais. Siekiant, kad projektinė veikla […]

R. Kaminsko nuotr.
11 sausio, 2023

2023-01-10 Vilniuje, LGGRTC Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Leonardo Surgailos fotografijų parodos „Niekieno žemė“ atidarymas. L. Surgaila   Karaliaučiaus kraštą  fotografavo ir filmavo penkerius […]

10 sausio, 2023

Juodkrantės bažnyčioje pirmąjį naujųjų metų šeštadienį susitiko dvi Kuršių nerijai ir Neringai be galo reikšmingos asmenybės – Thomas Mannas ir […]

5 sausio, 2023

Šiemet yra minimos Lietuvos poeto ir prozininko, dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino130-osios gimimo metinės. Sausio 5 d. Radviliškio viešoji biblioteka organizavo skaitymus, […]