24 lapkričio, 2020

Pandemija keičia požiūrį į pinigų leidimą: stengiamasi taupyti, mažiau aukoti bei dalyvauti loterijose

Lietuvos gyventojai į atliekamų pinigų leidimą per pandemiją ėmė žiūrėti kur kas atsargiau ir konservatyviau. Palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, jie linkę mažiau skirti kasdienėms reikmėms, malonumams, labdarai ir loterijos bilietams, tačiau daugiau taupo ir atidžiau stebi, kad būtų sumokėti mokesčiai.

Pasikeitusius šalies gyventojų finansinius prioritetus atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ spalį atlikta šalies gyventojų apklausa, kurios metu buvo užduotas klausimas, kam jie panaudotų rastus arba turimus atliekamus 100 eurų. 41 proc. respondentų pažymėjo, kad skirtų juos kasdienėms reikmėms (3 punktais mažiau negu pernai birželį), o 40 proc. norėtų atidėti taupymui (8 punktais daugiau). Antrą vietą taupymui užleidę malonumai smuko į trečią poziciją – jiems išlaidautų 32 proc. apklaustųjų (8 punktais mažiau).

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad Lietuva nėra išimtis – pandemija verčia vartotojus savo prioritetus iš esmės peržiūrėti ir užsienyje.

„Neapibrėžta situacija dėl pandemijos ir neužtikrintumas dėl ateities verčia vartotojus būti konservatyvesnius. Tarptautinės vadybos konsultacijų bendrovės „McKinsey & Company“ duomenimis, rugsėjį iki 40 proc. Vokietijos vartotojų pripažino, kad jie peržiūri savo prioritetus ir yra pasiruošę sumažinti savo išlaidas daliai vartojimo kategorijų. Panaši dalis JAV gyventojų dabar taip pat kur kas labiau apgalvoja, kam leidžia savo pinigus. Tai yra globali tendencija, kurios tvarumą daugiausiai lems kovos su COVID-19 pandemija sėkmė“, – prognozuoja T. Gudaitis.

Mažiau pramogų ir rizikos

Lietuvos vartotojai karpo išlaidas ne tik pramogavimui, bet ir mažiau nori dalyvauti loterijose. Jeigu turėtų atliekamų pinigų, loterijos bilietų pirktų 9 proc. šalies gyventojų, arba 5 punktais mažiau negu pernai birželį.

Tai, kad Lietuvoje loterijos pritraukia mažiau dėmesio, patvirtina ir naujausi Lošimų priežiūros tarnybos duomenys. Šiemet sausį-rugsėjį didžiąsias loterijas organizuojančios įmonės mūsų šalyje išplatino 80,7 mln. bilietų už 75,5 mln. eurų, atitinkamai 4,8 ir 8,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Laimėjimų jos irgi išmokėjo mažiau, jie aptirpo 8,5 proc. iki 42,4 mln. eurų.

„Galimybes pramogauti už namų ribų ir vėl iš esmės apkarpė jau antrasis nacionalinis karantinas. Be abejonės, pramogoms skirti pinigai gali keliauti į kitokio formato priemones: skaitmeninius įrenginius, žaidimus, o loterijų bilietų įsigyti tuo labiau nėra jokių kliūčių, tačiau vartotojai iš esmės tapo atsargesni ir linkę nebūtinas išlaidas dėl visa ko pristabdyti“, – sako T. Gudaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad nuo 15 iki 9 proc. sumažėjo norinčių paaukoti dalį atliekamų pinigų labdarai ir šis neigiamas požiūris šiek tiek stebina, nes užsienio šalių gyventojai dėl COVID-19 kaip tik jaučia sustiprėjusį ryšį su vietos bendruomenėmis.

Taupymas tampa prioritetu

Į antrą vietą šiemet pakilęs taupymas tampa vienu iš atlikusių ar netikėtai gautų pinigų panaudojimo būdų. Be to, nuo 23 iki 28 proc. padaugėjo skiriančiųjų dėmesį mokesčių sumokėjimui, nepasikeitė 16 proc. siekianti dalis respondentų, kurie yra linkę tokiu būdu susimažinti prisiimtas skolas.

„Sunkiu, sudėtingu laikotarpiu asmeninis pasiryžimas taupyti ypač sustiprėja. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, bankuose namų ūkių indėlių nuo kovo mėn. padaugėjo apie 1,4 mlrd. Eur, o tai yra beveik 3 kartus daugiau nei vidutiniškai 2017-2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Šią tendenciją taip pat patvirtina ir JAV turimi duomenys, ir šiemet Europos Sąjungoje (ES) stebima informacija. Ypač skaudžiai įprastam gyvenimui koronavirusas smogė metų pradžioje ir ES namų ūkių taupymo norma pirmąjį šių metų ketvirtį šoko iki rekordinių 16,9 proc. Tačiau antras ketvirtis šį rekordą aplenkė, namų ūkių taupymo normai pakilus net iki 24,6 proc. Tokie taupymo suaktyvėjimai tampriai susiję su bendra ekonomine situacija, tačiau norisi tikėtis, kad įprotis prigis ir taps ilgalaikiu“, – viliasi T. Gudaitis.

Savarankiškas investavimas vis dar domina palyginti mažą dalį šalies gyventojų. Vos 6 proc. respondentų, arba 2 punktais mažiau nei pernai, už atliekamus pinigus galvotų pirkti kriptovaliutos, aukso ar akcijų.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko spalio 19-29 dienomis, joje dalyvavo 1009 gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 75 metų.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Andrius Navickas
17 sausio, 2021

Pabandykime trumpai apibendrinti Seimo Rudens sesiją. Ji tikrai buvo specifinė. Net dėl dviejų priežasčių. Pirma, opozicija su valdančiąja dauguma po […]

Prof. Astrida Miceikienė
15 sausio, 2021

Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus […]

Seimo kanceliarijos nuotr.
14 sausio, 2021

Šiandien XIII Seimas baigė pirmąją eilinę (rudens) sesiją. Parlamentas, į pirmąjį posėdį susirinkęs lapkričio 13 d., surengė 30 posėdžių, kuriuose […]

14 sausio, 2021

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad […]

14 sausio, 2021

Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-5129(2) ES), kuriomis nuspręsta sugrįžti prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos. Priimtomis pataisomis […]

13 sausio, 2021

Statote namą? Galbūt pastatą? Svajojate apie gražų pastatytą pastatą? Tuomet atliekos statybų metu nepageidaujamos. Svarbu atkreipti dėmesį, jog atliekos gali […]

13 sausio, 2021

Vertimai atliekami itin dažnai. Reikia pripažinti, jog net tie, kurie moka užsienio kalbą, kartais kreipiasi į vertėjus, jog išverstų tekstus. […]

12 sausio, 2021

Saugoti save ir savo daiktus yra svarbu. Todėl vis dažniau žmonės pasirenka vaizdo stebėjimo kameras, signalizaciją ir įvairias kitas apsisaugojimo […]

12 sausio, 2021

Turbūt daugeliui kraustymo darbai ne tik malonu, bet ir sukelia daug streso. Kraustytis malonu, tačiau reikia pripažinti, jog yra nemažai […]

12 sausio, 2021

Pasauliui išgyvenant sudėtingą laikotarpį, daugybė smulkius verslus vysčiusių žmonių neteko galimybės užsidirbti. Tačiau gera žinia yra ta, kad internete karantino […]

Prezidentūros nuotr.
11 sausio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarė netrukus pradedamą įgyvendinti pagalbos priemonių paketą nuo […]

11 sausio, 2021

Per dviem karantinais paženklintus 2020-uosius namuose užsidarę lietuviai neišlaidavo naujiems drabužiams ar avalynei, bet nešykštėjo pinigų sporto prekėms – ypač […]

8 sausio, 2021

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka […]

8 sausio, 2021

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir šiuo metu su socialiniais partneriais ir valstybinėmis institucijomis analizuoja ir derina antrojo paramos verslui […]

7 sausio, 2021

Pastaruosius 17 metų valstybės tarnyboje dirbusi Eglė Radišauskienė tapo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generaline direktore. Jos kandidatūrai bendru sutarimu buvo […]

Tadas Gudaitis
7 sausio, 2021

Rankinį stabdį pasaulio ekonomikos augimui užtraukusi koronaviruso pandemija 2020 metų pavasarį gerokai supurtė finansų rinkas. Tačiau šįkart nuosmukio scenarijus nepasikartojo: […]

6 sausio, 2021

Ar galima sakyti, kad užuolaidos yra atgyvena? Galbūt taip drąsiai – ne, tačiau sutikite – vis daugiau žmonių vietoje jų […]

6 sausio, 2021

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) pasirašė sutartį dėl paskutinio – IV ruožo – įgyvendinant projektą […]

6 sausio, 2021

Seimas priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas įvertinti galimybę smulkiajam verslui vykdyti veiklą užtikrinant nustatytų karantino reikalavimų laikymąsi. Rezoliucijoje […]

4 sausio, 2021

Karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu į taikomus apribojimus labiausiai sureagavo darbo rinka – Lietuvoje nuo kovo registruotas nedarbas išaugo 6,1 […]