Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.

2025 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.

Sveikinimo žodį tarė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos narė Vitalija Vasiliauskaitė ir laikinai Panevėžio mero pareigas einantis Petras Luomanas. 

Muzikiniu akordu renginį pradėjo Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“. Laureatus pristatė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.

2025 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai (scenarijaus autorė Vitalija Vasiliauskaitė):

už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:

VIRGILIJUS SKUODAS

„Lietuvos savanoris, buvęs Krašto apsaugos tarnybos kuopos vadas, parlamento gynėjas, šaulys, asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ prezidentas. Fotografas ir žygeivis, šimtus žmonių vedantis Mažosios Lietuvos, Žemaitijos, Aukštaitijos istorijos ir gamtos takais, žygiuose padedantis atrasti ne tik primirštas gimtojo Klaipėdos krašto istorijos vietas, bet ir atskleisti į žygius išsiruošusių žmonių, ypač jaunų, savybes. Jau septynerius metus žygiais ugdantis jaunąją Lietuvą.“

JUOZAS GERIMANTAS KAKLAUSKAS

„Tremtinys, aktyviai prisidėjęs prie Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos kūrimo 1989-aisiais, parlamento gynėjas, aktyvus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys. Juozas savo laiką ir išteklius skiria laisvės kovotojų įamžinimui Anykščių krašte, nes tiki, jog be pokario partizanų kovos nebūtų šiandien laisvos Lietuvos. Anykštėnas, neleidžiantis pamiršti laisvės kovotojų atminimo.“

RITA LIAUGAUDIENĖ

„Mokytoja, jau 25-erius metus ugdanti skautus Naujamiestyje. Mokytojos Ritos vedami moksleiviai aktyviai įsitraukia į nepaliaujamą gerų darbų darymą: atsodina iškirstą mišką, kasmet prieš Kalėdas neša Betliejaus taikos šviesą miestelio senoliams, kepa meduolius ir lanko ligonius, savanoriauja Krekenavos Žolinės atlaiduose, sunkiai gyvenantiems miestelio gyventojams nudažo namus, gamina apkasų žvakes Ukrainos kariams. O kur dar stovyklos, žygiai, dainų konkursai… Nė dienos be gero darbo artimam – gerais darbais geresnį pasaulį kasdien kurianti mokytoja.“

JONAS PRAPIESTIS

„Teisės eruditas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius emeritas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, trijų Vyriausybių teisingumo ministras, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų teisėjas – vienas iš Lietuvos demokratinės teisinės sistemos kūrėjų, ėmęsis atsakomybės keisti buvusią totalitarinę sovietinę teisės sistemą į demokratinę, grįstą parlamentarizmo principais. Tačiau svarbiausia savo veikla profesorius laiko dėstytojo darbą, jaunosios teisininkų kartos ugdymą. Jis  – mokslininkas, teisėtyrininkas, pedagogas, Nepriklausomos Lietuvos teisės pagrindų kūrėjas.“

už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

RIMA SPALINSKIENĖ

„Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro mokytoja, prieš 30 metų įkūrusi tautinės muzikos ansamblį „Ralio“, rengianti unikalų skrabalų muzikos konkursą-festivalį „Pamario žirgeliai“, profesionali kanklininkė. Ji pati ir vyras, ir abu vaikai įsimylėję senuosius lietuvių liaudies instrumentus. Mokytojai Rimai labai svarbu užkrėsti vaikus ir jaunus žmones šių instrumentų grožiu, ugdyti jų pasididžiavimą savo krašto tradicine muzika. Ji – pagarbos ir meilės liaudies kūrybai puoselėtoja.“

GEDIMINAS KLANGAUSKAS

„Veliuonos krašto tyrinėtojas, istorijos mokytojas, kuklus, bet gilus muziejininkas. Niekas geriau nei vietiniam, nei atvykėliui nepristatys garbingos Veliuonos krašto praeities, kaip Gediminas.  Jis ne tik tyrinėja ir rašo knygas, rengia edukacijas moksleiviams, įgyvendina kultūrinius projektus apie krašto šviesuolius, bet ir pats yra Jurbarko krašto šviesuolis, įvertintas „Krištoline lelija“ už pasiekimus švietimo, ugdymo ir mokslo srityje. Jis – Veliuonos krašto enciklopedininkas.“

AUŠRINĖ MEŠKAUSKIENĖ

„Gydytoja odontologė, asociacijos „Jurbarkas gyvas“ įkūrėja, savanorystės tradicijų puoselėtoja. Būdama sėkminga verslininkė, ji neapsiriboja asmenine sėkme, o savo žinias, laiką ir išteklius skiria jaunimo ugdymui ir bendruomenės telkimui. Organizuodama mokymus, stovyklas „Vasara be kompiuterio“, Aušrinė padeda jauniems žmonėms atsiskleisti, atrasti savo talentus bei gebėjimus ir pritaikyti juos savanoriaujant. Ji – išjudinusi ir savanorystei sutelkusi jaunimą, įkūrusi organizaciją „Jurbarkas gyvas“

KRISTINA GIEDRAITIENĖ

„Gydytoja, savo gyvenimą pašventusi visuomeninei filantropinei veiklai ir labdarai. Kristina Giedraitienė – Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo,  Giedraičių šeimos paramos ir labdaros fondo vadovė, LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos narė, parėmusi garbingą Lietuvos praeitį įamžinančius paminklus ir projektus, daugybę iniciatyvų, skatinančių domėtis giminės genealogija bei ginti Lietuvos valstybę. Ji organizuoja labdaros renginius, asmeninėmis lėšomis remia bažnyčių, paminklų ir atminimo ženklų statymą, Ji naujam gyvenimui prikėlė Pagryžuvio dvarą. Giminės ir valstybės istoriją kuria realiais darbais.“

už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:

SKAISTUTĖ PAULAUSKIENĖ

„Maltos ordino pagalbos tarnybos Kupiškyje organizatorė, grupės steigėja ir vadovė. Jos suburta savanorių grupė kasdien lanko senelius, vargstančius ir vienišus kupiškėnus, remia maistu, darbu, geru žodžiu. Jos vadovaujami maltiečiai pirmieji atėjo į pagalbą ir šimtui karo pabėgėlių iš Ukrainos. Skaistutės neatlygintina tarnystė labai reikalinga ir Trečiojo amžiaus universitete, ir atidarant psichologinės pagalbos telefono liniją, ir steigiant pirmąjį Vaikų dienos centrą Kupiškyje. Ji tarnauja artimui neskaičiuodama valandų.“

BONIFACAS STUNDŽIA

„Baltistikos profesorius, Vilniaus universiteto emeritas, akademinio pasaulio žmogus, savo talentą, erudiciją ir laiką skiriantis Lietuvos mokslo bendruomenės ir plačiosios visuomenės lituanistinio švietimo reikalams. Profesorius tris kadencijas vadovavo Lietuvių kalbos draugijai, neatlygintinai redaguoja „Gimtosios kalbos“ žurnalą ir kitus leidinius, padeda išrinkti Metų žodžius ir posakius, organizuoja ekspedicijas, konsultuoja Lietuvos televiziją, radiją ir savo gimtojo Utenos krašto žmones įvairiausiais lituanistikos – ir ne tik – klausimais. Akademikas plačiai į pasaulį išvedė lietuvių kalbą.“

TIBERIADOS BENDRUOMENĖ

„Broliai Ivanas, Pranciškus, Federikas, Egidijus, Gonzagas, Vidas, Jonas, Joakimas ir Vytautas, prieš 25-erius metus įsikūrę Baltriškėse, atlieka itin svarbią Lietuvos jaunimo ir šeimų evangelizacijos misiją. Į jų rengiamas stovyklas atvyksta vaikai, jaunuoliai ir mokosi meilės savo artimui. Bendruomenę broliai kūrė savo karštu tikėjimu ir kasdieniu darbu: buvusią kolūkio kiaulidę pavertė koplyčia, atstatė šv. Kazimiero bažnyčią ir varpinę, sukūrė ūkį, pradėjo leisti „Magnificat“ ir kitus religinius  leidinius, skirtus vaikams ir jaunimui. Tačiau svarbiausias brolių darbas – priimti ir išklausyti kiekvieną, kuris atranda kelią į Baltriškes. Tai tiesos, maldos ir meilės broliai.“

REGIMANTAS TAMOŠAITIS

„Eseistas, Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros docentas, „Metų“ mėnraščio bendradarbis. Didelė Regimanto gyvenimo aistra – padėti ugdyti jaunuosius lietuvių literatūros skaitytojus ir kūrėjus. Jis daugelį metų bendradarbiauja su Ugdymo plėtotės centru, rašo literatūros vadovėlius vyresniųjų klasių mokiniams, rengia seminarus ir paskaitas literatūros mokytojams. Regimantas taip pat padeda atsiskleisti ir atrasti savo tapatybę postmoderniame pasaulyje pradedantiems kūrėjams jaunųjų filologų ir literatūrinio rašymo bei meninio skaitymo konkursuose, literatūros olimpiadose.“

už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

ROMUALDAS BALTUTIS

„1941-ųjų birželio tremtinys, inžinierius, ne vieno patentuoto išradimo autorius, padėjęs atsirasti Šiauliuose dviračių muziejui. Tačiau jo viso gyvenimo darbas skirtas tremčių istorijai įamžinti. Romualdas yra šešių tomų knygos „Sibiro Alma Mater“, leidinių „Septyniolika metų be tėvynės“ bei „Liudo Baltučio pasakos“ autorius, septyniolikos konferencijų tremties, holokausto, pokario laisvės kovų temomis organizatorius. Nepaisant garbingo amžiaus, vis dar aktyvus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. Jis įkvepiantis tarnystės Lietuvai pavyzdys.“

ONA STRIŠKIENĖ

„Aktyvi visuomenininkė, daugybės draugijų, organizacijų, asociacijų, klubų narė. Oną sutiksi daugelyje Panevėžio miesto, Panevėžio ir Pasvalio rajonų bendruomenių renginių, o paskui vietos ir respublikinėje spaudoje skaitysi apie žmones, jų veiklas ir sumanymus. Visai Lietuvai ji nori parodyti gražiausius savo krašto „deimančiukus“. Tokių straipsnių spaudoje parašyta daugiau nei aštuoni šimtai, o kur dar dvylika pačios Onos kūrybos knygelių! Ji – Paįstrio ir Panevėžio krašto Baltoji metraštininkė.“

GINTARAS RAŽANSKAS

„Istorijos ir pilietiškumo mokytojas, aktyvus visuomenininkas, kraštotyrininkas, penkių knygų apie Anykščių kraštą autorius. Istorija be gyvų liudijimų – negyva istorija. Tokią istoriją, anot Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, lengva iš tautos atimti, jos asmenybes suniekinti. Tad Gintaras kartu su mokiniais kalbina praeitį menančius žmones, užrašo jų atsiminimus ir su pagarba deda į gimnazijos muziejų, kad kada nors visa tai sugultų į knygas, kad išliktų ateities kartoms. Jis – charizmatiškasis mokytojas, atveriantis ne tik gimtojo krašto istorijos, bet ir žmogiškųjų vertybių lobius.“

RITA ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ

„Edukologijos profesorė, profesionali pianistė. Ji – ir kultūrologė, ir muzikos kritikė, ir dokumentinių filmų bei televizijos laidų kūrėja, ir lektorė, ir publicistė, ir daugiau nei trisdešimties knygų autorė, už meninės publicistikos darbus ir kūrybinę veiklą įvertinta Vinco Kudirkos premija! Eruditė ir enciklopedistė – tai visad jaunatviška Rita Bieliauskienė, kurios šaknys čia, Panevėžyje, susijusios su režisieriaus Juozo Miltinio suburta pirmąja teatralų karta. Galbūt todėl savo tekstuose ji nuolat grįžta prie Panevėžio kultūros istorijos panoramos. Ji it bitė sunešė didžiulį darbų korį Lietuvos kultūros lauke.“

Laureatams muzikinius kūrinius atliko jaunieji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai  Monika Pleškytė ir Steponas Zanys.