Panevėžio rajone prasideda žemės „Rail Baltica“ vėžei išpirkimo procedūros

Lapkričio 20 d. Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ projekto Panevėžio geležinkelio mazgo vystymo planą ir nutarė pradėti žemės išpirkimo visuomenės poreikiams procedūras.

Gyventojai buvo išgirsti

2023 m. žinia, kad planuojama tarptautinę keleivių stotį įrengti Panevėžio pakraštyje, dėl ko per tankiai apgyvendintą Panevėžio rajoną bus tiesiama geležinkelio „Rail Baltica“ papildoma vėžė, sujudino ir rajono gyventojus, ir rajono savivaldybę. Didelį susirūpinimą kėlė tai, kad tiesiant vėžę buvo ketinta nugriauti nemažai gyvenamųjų namų ir kitų pastatų. Panevėžio rajono administracija inicijavo gyventojų susitikimus su Susisiekimo ministerijos, kitų institucijų, atsakingų už „Rail Baltica“ projekto  įgyvendinimą atstovais, kartu su gyventojais kreipėsi į Prezidentą, Vyriausybę, atskiras ministerijas, Seimo narius.

„Bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad įgyvendinat šį projektą rajono gyventojai kuo mažiau nukentėtų. Juk pirminiame plane buvo ketinama nugriauti arti pusšimčio gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, – sako Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius. – Pastarieji sprendimai rodo, kad numatyta vėžę patraukti arčiau siaurojo geležinkelio, taip išsaugant anksčiau planuotus nugriauti privačius namus. Atrodo, tik vieną namą teks griauti. Žinoma, vėžei statyti reikalinga žemė bus paimta. Žmonėms už ją bus sumokėta kompensacija“.

Įgyvendinant Panevėžio geležinkelio mazgo vystymo planą, visuomenės poreikiams planuojama paimti 267,5 ha žemės iš 391 sklypo. Paėmimo procedūra tęsis iki 2027 m. pabaigos. Už paimamą žemę planuojama išmokėti apie 23 mln. eurų.

„Spalio pabaigoje visuomenei buvo pristatyta Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūros statybos ir eksploatavimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Jos išvadose teigiama, kad nutiesta vėžė sumažins asmeninių automobilių naudojimą, kad sumažės išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Apsaugant gyventojus nuo triukšmo, ketinama pastatyti užtvaras, nors aš asmeniškai tomis nuo triukšmo statomomis užtvaromis nesižaviu. Ne pats maloniausias dalykas žiūrėti į sieną. Gyvenu netoli geležinkelio ir nepasakyčiau, kad man labai trukdo pravažiuojantys traukiniai. Žinoma, šioks toks triukšmas ir vibracija bus. Tačiau, manau, patys gyventojai apsispręs, kas jiems geriau“, – svarsto meras.

Pagal patvirtintą Panevėžio geležinkelio mazgo inžinerinės infrastruktūros vystymo planą į „Rail Baltica“ tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį per parą važiuos iki 80 keleivinių traukinių, jie veš iki 4800 keleivių.

Šalia Gustonių numatyta krovininė stotis, infrastruktūros priežiūros depas, krovinių terminalai, krovos ir karinės technikos aikštelės, taip pat rajono poreikius atliepianti regioninė keleivinė stotis.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

Upytės seniūnijoje rezervuotas sklypas

Žinia apie Panevėžio rajone planuojamą statyti trotilo gamyklą  pasklido spalio viduryje Ekonomikos ir inovacijų ministerijai su Ukrainos įmone pasirašius Ketinimų protokolą  dėl bendradarbiavimo statant Lietuvoje naujos kartos RDX sprogmenų gamyklą. „Taip būtų sustiprinti Ukrainos, Lietuvos ir Europos gynybiniai pajėgumai. Numatoma, kad gamyklos statybų darbai turėtų prasidėti kitąmet“, – skelbia ministerijos interneto svetainėje patalpintas pranešimas. 

Kaip jame teigiama, RDX sprogmenų rinka pasaulyje sparčiai auga. Ši sprogstamoji medžiaga pasižymi geresnėmis savybėmis nei daugelis kitų šiuolaikinių sprogmenų – itin greitu detonacijos laiku, didele sprogstamąja galia, brizantiškumu, jautrumu. Medžiaga RDX gali būti naudojama viena ar kartu su kitomis sprogstamosiomis medžiagomis ir yra skirta įvairių bombų, minų ir kitų sprogmenų gamybai. Su šia medžiaga pagamintus sprogmenis plačiai naudoja NATO šalių kariuomenės.

RDX rinka 2023 m. sudarė maždaug 10 mlrd. JAV dolerių. Dėl didėjančios šios sprogstamosios medžiagos paklausos prognozuojama, kad rinka augs ir 2028 m. turėtų pasiekti 13 mlrd. JAV dolerių. 

„Po šios žinios, susisiekiau su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir pasidomėjau, ar tikrai trotilo gamyklą ketinama statyti Panevėžio rajone. Man paaiškino, kad Upytės seniūnijoje rezervuojamas valstybinės žemės sklypas, bet kad kol kas neaišku, kada ir kam šis sklypas bus panaudotas. Man pasakė, kad sklypas rezervuojamas, siekiant sukurti galimybę investicijoms, kad atsiradus poreikiui, nereikėtų gaišti laiko sklypo paieškoms. Tačiau informacijos dėl trotilo gamyklos statybos tame sklype jie nei paneigė, nei patvirtino. Taigi kol kas nieko konkretaus nežinau, tikiu tuo, ką sako ministerija. Į mano pastabą, kad apie tai, jog Panevėžio rajone planuojama statyti trotilo gamyklą, rašoma spaudoje, ministerijos atstovai teigė, kad žiniasklaida taip bando išprovokuoti ministeriją paskelbti platesnę informaciją. Gal taip ir yra“, – bandymo išsiaiškinti, kiek tiesos esama paskleistoje informacijoje, įspūdžiais dalijasi Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

Nepaisyti žmonių nuomonės?

Taip jau nutiko, kad panašiu laiku vienas viešųjų ryšių specialistas per televizijos laidą išreiškė nuomonę, kad įgyvendinat valstybei svarbius projektus neturėtų būti dėmesys kreipiamas į gyventojų protestus: valstybei reikia, ir, nepaisant protestų, turi būti paimama žemė, nugriaunamas namas. Žinoma, prisiminus liaudies išmintį, kad viena pempė dar nereiškia pavasario, susirūpinti tokia pozicija gal ir nereikėtų, bet…

„Tikiuosi, kad tokie pamąstymai ir liks tik pamąstymais. Tikiu, kad mūsų šalyje prieš priimant nors ir labai svarbius valstybei sprendimus, bus įsiklausoma į žmonių nuomonę ir randamas geriausias sprendimas“, – sako Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

Karolina Baltmiškė