Panevėžio regionas ieško ateities recepto: investicijos, „Rail Baltica“ ir talentai atsidūrė vienoje darbotvarkėje

Šiandien Bistrampolio dvare vykstantis Panevėžio regiono forumas 2026 „Kuriame ateities regioną“ subūrė šešių regiono savivaldybių, valstybės institucijų, verslo, mokslo ir kitų sričių atstovus. Diskusijų centre – klausimas, kaip šiandienines investicijas ir infrastruktūros projektus paversti ilgalaikiu ekonomikos augimu, naujomis darbo vietomis ir didesniu regiono patrauklumu.

Forumas organizuojamas Panevėžio regiono plėtros tarybos kartu su Vidaus reikalų ir Finansų ministerijomis. Renginyje daugiausia dėmesio skiriama trims kryptims – ES investicijų poveikiui, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ suteikiamoms galimybėms bei regiono talentų ir ateities kompetencijų ugdymui.

Regiono ateitis – ne vien vienos savivaldybės reikalas

Panevėžio miesto savivaldybės vicemero Ryčio Račkausko teigimu, vienas svarbiausių forumo tikslų – stiprinti regiono savivaldybių bendradarbiavimą ir formuoti bendrą požiūrį į ekonominės plėtros galimybes.

„Panevėžio regionas jau turi patirties veikti ne atskiromis savivaldybėmis, o kartu“, – teigia R. Račkauskas, pabrėždamas, kad regioniniu mastu jau sprendžiami viešojo transporto, atliekų tvarkymo, verslo aplinkos ir kiti klausimai.

Jo vertinimu, panašiu principu galėtų būti vystoma ir nauja Panevėžio regiono laisvoji ekonominė zona. Panevėžio miestas ir rajonas jau bendradarbiauja rengiant iki 424 hektarų investicinės teritorijos projektą šalia būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros.

Šios teritorijos potencialą, pasak vicemero, didintų ne tik geležinkelis, bet ir „Via Baltica“, planuojamas intermodalinis terminalas, energetikos infrastruktūra bei regione sukauptos pramonės kompetencijos. R. Račkauskas akcentuoja, kad didelėms, aukštą pridėtinę vertę kuriančioms investicijoms svarbu pasiūlyti ne pavienius sklypus, o visą reikalingą infrastruktūros ir paslaugų ekosistemą.

424 hektarų teritorija – vienas svarbiausių regiono plėtros projektų

Naujosios Panevėžio regiono LEZ vizija šiemet jau buvo pristatyta tiek miesto, tiek rajono savivaldybių taryboms. Planuojama teritorija yra tarp Berčiūnų ir Gustonių, šalia A9 magistralinio kelio ir būsimos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos.

Panevėžio rajono savivaldybė skelbia, kad teritorijoje numatoma pramonės, logistikos, gynybos ir inovacijų veikla. Šalia planuojama Gustonių krovinių stotis ir intermodalinis terminalas. Projekto rengėjai skaičiuoja, kad teritorija potencialiai galėtų pritraukti šimtus milijonų eurų investicijų ir sukurti tūkstančius darbo vietų.

Regiono plėtros tarybos dokumentuose nurodoma, kad ankstesniame investicinės teritorijos projekte buvo vertinama galimybė sukurti daugiau kaip 450 tūkst. kvadratinių metrų gamybinio ploto ir ne mažiau kaip 3000 naujų darbo vietų. Tai būtų darbo vietos, pasiekiamos maždaug per valandą iš didesnės dalies Panevėžio funkcinės zonos.

Tai reiškia, kad planuojama teritorija vertinama ne vien kaip Panevėžio rajono pramonės plėtros projektas. Jos poveikis siejamas su viso regiono darbo rinka, logistika, verslo paslaugomis ir investiciniu patrauklumu.

„Rail Baltica“ – ne tik geležinkelis

Vienas iš šiandienos forumo klausimų – kaip regionui išnaudoti „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ infrastruktūros potencialą.

„Rail Baltica“ Panevėžio mazgas jau yra įtrauktas į projekto infrastruktūros planus. Tarp numatomų objektų – Panevėžio Gustonių regioninė stotis, Panevėžio intermodalinis terminalas ir kiti infrastruktūros sprendiniai. 2026 metų „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų dokumentuose nurodomas ir Panevėžio–Lietuvos bei Latvijos sienos ruožo projektavimas.

Regionui svarbi ir kelių infrastruktūra. Vyriausybės dokumentuose numatytas magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelio infrastruktūros vystymo planų rengimas.

Taigi Panevėžio regionas atsiduria kelių svarbių transporto krypčių sankirtoje. Tačiau infrastruktūra pati savaime ekonomikos augimo neužtikrina – svarbu, kokiam verslui, darbuotojams ir investicijoms ji bus panaudota.

Šešios savivaldybės jau turi bendrą strategiją

Panevėžio regiono bendradarbiavimas nėra vien šiandienos forumo idėja. 2024–2029 metų Panevėžio regiono funkcinės zonos strategiją įgyvendina šešios savivaldybės: Panevėžio miestas, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonai. Šiuo metu galioja atnaujinta strategijos redakcija, patvirtinta 2026 metų pradžioje.

Strategijoje numatyti bendri sprendimai judumo, viešojo transporto, atliekų tvarkymo, pramoninei ir komercinei veiklai tinkamų teritorijų bei turizmo srityse. Pagrindinis tikslas – didinti funkcinės zonos junglumą ir pasiekiamumą bei stiprinti verslo aplinkos ir turizmo paslaugų konkurencingumą.

Ši strategija svarbi ir tuo, kad joje numatoma ne tik atskirų savivaldybių projektų įgyvendinimas, bet ir jungtinės kelių savivaldybių investicijos. Būtent toks modelis gali būti aktualus ir ateityje vystant didesnes investicines teritorijas.

Investicijos turi virsti žmonių galimybėmis

Trečioji forumo tema – talentai ir ateities kompetencijos. Oficialioje renginio programoje ši diskusija pavadinta „Regiono talentų kodas: kaip ES investicijas paversti ateities kompetencijomis, o ne tuščiais kabinetais?“

Šis klausimas Panevėžio regionui ypač aktualus, nes naujos gamyklos, logistikos centrai ir infrastruktūra kartu reiškia didesnį kvalifikuotų darbuotojų poreikį.

Regiono plėtros dokumentuose jau dabar pabrėžiama ekonominė Panevėžio funkcinės zonos specializacija ir sukauptos kompetencijos. Tuo metu naujosios investicinės teritorijos koncepcijoje akcentuojamos pramonės, logistikos, gynybos ir inovacijų kryptys.

Todėl regiono plėtros klausimas palaipsniui tampa platesnis: neužtenka nutiesti kelią ar pastatyti gamyklą. Reikia, kad regione būtų žmonių, galinčių dirbti naujose darbo vietose, kurtųsi verslo paslaugos, būtų patraukli gyvenamoji aplinka, o jauni specialistai matytų priežastį likti Panevėžyje arba į jį sugrįžti.

Kitas regiono plėtros etapas

Šiandien Bistrampolio dvare vykstantis forumas apjungia kelias tarpusavyje susijusias temas – ES investicijas, transporto infrastruktūrą, pramonę, logistiką, verslą, mokslą ir žmones.

Panevėžio regionas jau turi bendradarbiavimo patirties: šešios savivaldybės įgyvendina bendrą funkcinės zonos strategiją, o Panevėžio miestas ir rajonas kartu rengia naujos investicinės teritorijos projektą.

Dabar svarbiausias klausimas – kaip šiuos atskirus projektus sujungti į vieną veikiančią regiono ekonomikos sistemą.

„Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ gali pagerinti susisiekimą, nauja investicinė teritorija gali suteikti erdvės verslui, o ES investicijos – finansines galimybes. Tačiau ilgalaikį rezultatą lems tai, kaip visa ši infrastruktūra bus panaudota žmonių, verslo ir viso Panevėžio regiono naudai.

Būtent apie tai šiandien Bistrampolio dvare ir diskutuojama – ne tik apie tai, ką regione galima pastatyti, bet ir apie tai, kokį regioną norima sukurti.