Panevėžyje atgimsta skulptūrų erdvės ir miesto pasakojimai

Panevėžys vėl pasipuošia meno kūriniais – į miesto erdves grįžta skulptūros, kurios buvo laikinai nuimtos, kai vyko intensyvūs viešųjų erdvių atnaujinimo darbai. Šiemet į Senvagę, Skaistakalnio parką, Marijonų sodą ir Taikos alėjos pušynėlį sugrįžo keliolika kūrinių, o kitąmet planuojama pastatyti dar septynias skulptūras.

„Miestas gyvas tada, kai jame gyvena menas. Skulptūros, vėl įsikuriančios Panevėžio erdvėse, kuria ryšį su žmogumi, su aplinka, su laiku. Džiaugiamės, kad šie kūriniai tampa kasdienybės dalimi – prie jų stabteli miestiečiai, praeiviai, jaunimas. Jie – mūsų miesto dvasios ženklai, primenantys, kas esame ir kokį Panevėžį kuriame“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Skulptūros – neatsiejama Panevėžio tapatybės dalis. Dauguma jų sukurta 2005–2015 m. tarptautiniuose skulptūros simpoziumuose, kuriuos inicijavo skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Šie kūriniai ilgus metus puošė miesto centrą, tapo susitikimų vietomis ir kultūriniais orientyrais.

Sugrįžę kūriniai

Į Senvagę jau grįžo „Kertinis akmuo“ (aut. Alfridas Pajuodis), „Šachmatininkas“ (aut. Redas Diržys), „Valdovai“ ir „Balnas dviems“ (aut. Vytautas Tallat-Kelpša), taip pat „Auskaras“ (aut. Tautvilas Pavilionis). Bronzinis „Šachmatininkas“ prieš pastatymą restauruotas liejykloje.

Skaistakalnio parke iš naujo įkurdintos „Vieno skalbimo istorija“ ir „Suolelis vienišam“ (aut. Sigitas Tallat-Kelpša), Marijonų sode – „Gulinti amazonė“ (aut. Andris Varpa, Latvija) ir „Prologas“ (aut. Vytautas Tallat-Kelpša), o Taikos alėjos pušynėlyje – „Paparčio žiedas“ (aut. Dmitrij Volkov, Latvija).

Pasak miesto vyriausiojo dizainerio Arvydo Narkevičiaus, skulptūrų grįžimas – tai ne vien restauravimo ar perkėlimo procesas, bet naujo santykio su miestu kūrimas:
„Per pastaruosius metus Panevėžyje atsivėrė daug naujų, žmonių pamėgtų erdvių – Kultūros ir poilsio parkas, Marijonų sodas, Skaistakalnio parkas. Tai suteikė galimybę skulptūras pristatyti naujame kontekste – arčiau žmonių, arčiau kasdienio miesto gyvenimo. Kiekviena vieta parinkta taip, kad kūrinys būtų matomas, saugus ir gyvuotų kartu su miestu.“

Šiuo metu dar septynios skulptūros saugomos UAB „Panevėžio gatvės“ teritorijoje. Kol kas nepastatyta ir miestiečių pamėgta skulptūra „Gyvenimo žuvis“ (aut. Algirdas Varžinskas). Jai planuojama parinkti vietą arčiau centrinės miesto dalies, kur skulptūra galėtų gėrėtis daugiau panevėžiečių ir miesto svečių.

Miesto pasakojimai 

Kartu su skulptūrų sugrįžimu atgijo ir miesto istorijos. Šiemet baigtas dar vienas darbas, papildantis kultūrinį miesto veidą – informacija užpildyti informaciniai stendai centrinėje miesto dalyje.

Didžiuosiuose stenduose pasakojama Senvagės istorija, miesto raida, pateikiami įdomūs faktai apie Panevėžio architektūrą, gamtą ir žmones. Mažesniuose stenduose – žymių panevėžiečių mintys apie miestą, kūrybą, laiką ir žmogaus santykį su juo.

Šie stendai – tarsi atviri laiškai miestui. Jie padeda pajausti Panevėžio dvasią, pažvelgti į jį filosofo, menininko, aktoriaus ar mokytojo akimis – kiekvieno, kuris šį miestą kuria savo mintimis, darbais ir kūryba.

Panevėžys auga kaip miestas, kuriame menas tampa kasdienybės dalimi – su pagarba kūrėjams, įsiklausymu į miestiečius ir tikėjimu, kad miesto erdvės turi kvėpuoti kultūra.