Panevėžyje įamžintas notarų Moigių atminimas: į miesto erdvę sugrįžo neišlikęs istorinis pastatas

Prie Panevėžio kraštotyros muziejaus atidengta skulptūrinė kompozicija „Moigių namas“, skirta notarų Jono ir Algirdo Moigių atminimui. Skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurtas kūrinys primena šioje vietoje stovėjusį medinį pastatą, kuriame veikė Jono Moigio, o vėliau – jo sūnaus Algirdo notaro kontora.

Atminimo ženklas iškilo Panevėžio kraštotyros muziejaus teritorijoje, Vasario 16-osios gatvėje. Iniciatyvos įamžinti tėvo ir sūnaus, reikšmingą pėdsaką miesto gyvenime palikusių notarų, atminimą ėmėsi Lietuvos notarų rūmai.

Skulptūra grąžina į miesto erdvę neišlikusį pastatą

G. Piekuro sukurtoje kompozicijoje atkurtas nebeegzistuojančio medinio pastato vaizdas. Kūrinys sukurtas remiantis išlikusiomis senomis notaro kontoros nuotraukomis.

Skulptorius pabrėžia, kad tai nėra tikslus kadaise stovėjusio pastato atkūrimas. Pasak G. Piekuro, svarbiausia kūrinio idėja – atminties rekonstrukcija. Namas tampa simboliu vietos, kurioje gyveno ir dirbo žmonės, savo veikla prisidėję prie Panevėžio miesto istorijos.

Ant skulptūros įrengta lentelė su informacija lietuvių ir anglų kalbomis bei Brailio raštu. Joje primenama, kad šioje vietoje XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje dirbo Lietuvos notarai Jonas ir Algirdas Moigiai, taip pat garsėję visuomenine ir filantropine veikla.

„Pastato šiandien nebėra, tačiau jo nebuvimas tampa esmine kūrinio prasme. Tai, kas išnyko fiziškai, gali išlikti miesto atmintyje“, – pristatydamas kūrinio idėją teigė G. Piekuras.

Jonas Moigis – ne tik notaras, bet ir muziejaus kūrėjas

Jonas Moigis (1867–1933) buvo teisininkas, notaras, visuomenės veikėjas ir kultūros puoselėtojas. Į Panevėžį jis grįžo 1921 metais, čia aktyviai dalyvavo miesto gyvenime, dirbo teisinį darbą ir buvo renkamas į Panevėžio miesto tarybą.

J. Moigis domėjosi krašto istorija ir buvo vienas iš Panevėžio muziejaus steigimo iniciatorių. Jo notarinėje kontoroje įvyko Gimtajam kraštui tirti draugijos posėdis, kuriame buvo nutarta įkurti muziejų. Vėliau muziejus įsikūrė Moigių namų komplekse Vasario 16-osios gatvėje.

Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijoje ši aplinkybė išlieka ypatingai svarbi. Muziejaus duomenimis, 1985 metais įstaiga persikėlė į rekonstruotą Moigių namų dalį, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo muziejus atgavo ir likusią komplekso dalį.

Tėvo profesinį kelią tęsė sūnus

Jono Moigio sūnus Algirdas Moigis (1895–1959) pasirinko tą pačią profesiją. Po tėvo mirties 1933 metais jis perėmė notaro kontorą ir tęsė jos veiklą.

Taip Panevėžio istorijoje susiformavo išskirtinė tėvo ir sūnaus notarų istorija, o jų profesinė veikla buvo susijusi ne tik su teise, bet ir su miesto visuomeniniu gyvenimu.

Jono Moigio pavardė Panevėžyje taip pat siejama su jo visuomenine veikla, labdara ir rūpesčiu miesto kultūriniu gyvenimu. Dėl požiūrio į teisingumą ir pagarbos žmonėms jis buvo vadinamas „vaikščiojančiu teisingumu“.

Moigių šeimos istorija išlieka ir muziejuje

Šiandien Panevėžio kraštotyros muziejus veikia buvusiame Moigių namų komplekse. Tai vienas iš svarbių miesto istorinių objektų, leidžiančių iš arčiau pažinti šeimos ir Panevėžio kultūrinio gyvenimo istoriją.

Moigių pavardė išlikusi ne tik muziejaus pastatuose. Šeimos dokumentai, fotografijos ir kita istorinė medžiaga saugomi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštyne.

Naujoji skulptūra šį pasakojimą iš archyvų ir muziejaus ekspozicijų perkelia į viešąją miesto erdvę. Pasak kūrinio autoriaus, tai svarbu todėl, kad istorija būtų pasiekiama ne tik muziejų ar archyvų lankytojams, bet ir kasdien pro šią vietą einantiems žmonėms.

Atminimo ženklas – ir Lietuvos notariato istorijai

Skulptūra „Moigių namas“ kartu primena ir Lietuvos notariato istoriją. Lietuvos notarų rūmai yra prisidėję prie kitų žymių notarų atminimo įamžinimo. G. Piekuras anksčiau sukūrė atminimo ženklus notarui, literatui ir visuomenės veikėjui Juozui Vilkutaičiui-Keturakiui Prienuose bei notarui ir poetui Pranui Lembertui Biržuose.

Moigių istorijoje susipina profesinė veikla, visuomeniškumas, kultūra ir filantropija. Todėl naujasis atminimo ženklas Panevėžyje pasakoja ne tik apie du notarus, bet ir apie žmones, kurie savo darbais prisidėjo prie miesto tapatybės kūrimo.

„Namas šiame kūrinyje nėra vien architektūrinė forma. Jis suvokiamas kaip žmogaus buveinė, jo veiklos ir gyvenimo apvalkalas“, – teigė G. Piekuras.

Prie Panevėžio kraštotyros muziejaus atsiradusi skulptūrinė kompozicija nuo šiol žymi konkrečią miesto istorijos vietą ir primena, kad net išnykę pastatai gali išlikti miesto atmintyje per juose gyvenusių ir dirbusių žmonių istorijas.