3 birželio, 2019
Karolina Baltmiškė

Papildomų lėšų oficialiai įvežtų padangų atliekų sutvarkymui savivaldybėms nebereikės skirti

Nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Atliekų tvarkymo įstatymo pataisai, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis, arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Kol kas dažniausiai mokame visi

„Padangų atliekų, suvežtų į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, tvarkymas reikalauja papildomų lėšų. Jas esame nusimatę savivaldybės biudžete. Jei tas atliekas sutvarkys gamintojai-importuotojai, lėšas galėsime skirti kitoš ekologinių problemų sprendimui“, – Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą vertina Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

„Kretingos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse per metus suvežama apie 60 tonų padangų atliekų. Padangų išvežimo iš aikštelės paslaugas perkame. Kaina už vieną toną padangų atliekų išvežimą 2018 metais buvo apie 40 eurų be PVM, 2019 metais yra apie 15 eurų be PVM. Vienos tonos padangų sutvarkymo kaina svyruoja apie 100 eurų, tačiau didžiąją dalį jų sutvarkymo kaštų tvarkytojui apmoka gamintojai0importuotojai. Likusią dalį išlaidų tvarkytojui Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC) sumokama iš rinkliavos mokėtojų surinktų lėšų. Dėl padangų atliekų tvarkymo 2020 m. jau pasirašėme sutartį su gamintojais0importuotojais. Jie žada nemokamai sutvarkyti iki 50 tonų padangų atliekų“, – padangų atliekų tvarkymą Kretingos rajone apžvelgia KRATC  Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.

Visose KRATC administruojamų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse 2018 metais buvo surinkta apie 480 tonų padangų..

„Vidutiniškai per metus surenkama apie 700–900 tonų naudoti nebetinkamų padangų.  Dalį jų priima  AB „Akmenės cementas“. 2018 metais jiems išvežta 111,2 tonos padangų atliekų. Šios dalies tvarkymo sąnaudas dengia gamintojai0importuotojai. Padangų surinkimo ir likusių  nebetinkamų naudoti padangų tvarkymo sąnaudos dengiamos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lėšų. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 2018 m. padangų atliekų sutvarkymas kainavo – 37 362 eurus be PVM“, –paaiškina Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Inga Grigaliūnienė.

Taigi kol kas didžiąją išlaidų, patiriamų sutvarkant padangų atliekas, dalį dengia  gyventojai, sumokėdami rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, mokestį, nepaisant, turi jie automobilį ar ne. Turintieji gi už padangų atliekų sutvarkymą jau sumoka pirkdami naujas padangas

Laimi pasirašę sutartis

 Mažeikių didelių gabaritų atliekų  priėmimo aikštelėje  gyventojai vidutiniškai per metus suveža kiek daugiau nei šimtą tonų senų padangų. Pernai buvo surinkta per 130 tonų. Pagal 2018 m. kovo 16 d. pasirašytą sutartį su Padangų importuotojų organizacija padangos išvežamos ir sutvarkomos  nemokamai.

„Bendradarbiavimas su Padangų importuotojų organizacija išsivystė 2018 metais ir pajutome labai didelę šio bendradarbiavimo naudą“, – teigia Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Rimantas Adomaitis.
Telšių regione yra keturios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose Plungės, Mažeikių, Telšių ir Rietavo savivaldybių gyventojai palieka ir senas padangas. Per metus iš jų į centrą atkeliauja daugiau kaip 400 tonų padangų atliekų. „Kol nebendradarbiavome su Padangų importuotojų organizacija, su padangų atliekomis turėdavome labai daug rūpesčių. Ir į Akmenę deginimui bandėme vežti, ir į Šiaulius, į „Metaloidą“, ir kitų tvarkytojų ieškodavome. Ne visos paieškos baigdavosi sėkmingai. Už šių atliekų sutvarkymą visiems mokėdavome nemažus pinigus. O juk kainuodavo ir padangų atliekų nuvežimas“, – pasakoja centro direktorius Rimantas Adomaitis. Jo teigimu, vidutiniškai padangų sutvarkymas per metus pareikalaudavo apie 10 tūkst. eurų.
Direktorius neslepia – padangų atliekų tvarkymui tekdavo naudoti rinkliavos lėšas.

Pagal 2018 metais pasirašytą sutartį Padangų importuotojų organizacija įsipareigojo sutvarkyti 150 tonų senų padangų. Taigi pernai padangų atliekų tvarkymas Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui kainavo 50 proc. pigiau – 6,5 tūkst. eurų.“

„Galiojantys įstatymai įpareigoja gamintojus ir importuotojus sutvarkyti 80 proc. jų rinkai pateikiamų apmokestinamų gaminių. Vadovaudamiesi įstatymu pernai ir inicijavome sutartis su regioniniais atliekų centrais“, – sako Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.
 „Senų padangų tvarkymas centrui yra didelė našta. Šių atliekų sutvarkymas reikalauja didelių išlaidų. Tad Padangų importuotojų organizacijos vadovės Danguolės Butkienės pasiūlymas finansuoti dalies padangų atliekų sutvarkymą  mums buvo labai didelė parama“, – teigia  Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras vien didelių gabaritų aikštelėse per metus surenka apie 500 tonų padangų. 2018 metais buvo surinkta per 518 tonų. To kiekio sutvarkymas centrui būtų kainavęs beveik 18 135 eurus. Kadangi Padangų importuotojų organizacija finansavo  beveik 210,5 tonos padangų tvarkymą, o tai tvarkymo išlaidas sumažino daugiau kaip 7 tūkst. eurų, tad įmonei padangų tvarkymas kainavo 10 769 euru“, – bendradarbiavimo su Padangų importuotojų organizacija patirtimi dalijasi Gintautas Ulys.

Keleriopa nauda

Padangų importuotojų organizacijos direktorės Danguolės Butkienės teigimu, jos vadovaujamos organizacijos nariai per 2018 metus įvežė apie 16 tūkst. tonų padangų. Surinko ir sutvarkė – apie 13 tūkst. tonų.

Tačiau organizacijos nariai įveža tik dalį padangų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais įvežta 29 319 tonų padangų. Kaip informavo Aplinkos apsaugos  agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vyr. specialistė Jūratė Banelienė,  preliminariais duomenimis, padangų 2018 m. buvo importuota ir patiekta vidaus rinkai apie 27 500 tonų.

„Nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Atliekų tvarkymo įstatymo pataisai išlaidų už padangų tvarkymą nebeturėtų būti, arba jos smarkiai sumažės, nes apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo“, –  pabrėžia Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė. Taigi įstatymo pataisa naudinga tiek savivaldybėms, tiek vartotojams, nes visi gamintojai ir importuotojai privalės sudaryti sutartis dėl padangų atliekų sutvarkymo.

Kaip skelbia įstatymas, šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, proporcinga jų užimamai rinkos daliai, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

„Taip pat įstatyme nurodyta, kad išlaidas turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų, ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį“, – įstatymą cituoja Danguolė Butkienė.

Tačiau įstatymas sureguliuoja oficialiai įvežamų padangų sutvarkymą. Į Lietuvą patenka nemenkas nelegaliai įvežamų padangų srautas. Šių padangų atliekų tvarkymas kol kas gula ant kiekvieno rinkliavos mokesčio mokėtojo pečių.

 


2 liepos, 2022

Peržydėjus ir sėklas subrandinus vasariniams augalams, Vilnius pradeda pirmąjį šiemet šienavimą tose vietose, kur kuriamos tvarios pievos.  Tuo tarpu gyvenamojoje […]

1 liepos, 2022

Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – simboliška, kad lygiai […]

1 liepos, 2022

Nuo liepos 1 dienos pradeda veiklą naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Anksčiau veiklas regioniniuose parkuose […]

10 birželio, 2022

Klaipėdos centre, krapnojant maloniam vasariniam lietučiui, penktadienį rinkosi tvaraus gyvenimo būdo entuziastai. Danės skvere Lietuvos jūrų muziejus jau antrą kartą […]

10 birželio, 2022

Penktadienį, Druskininkų savivaldybės kieme, buvo pristatyti 2 nauji elektriniai autobusai, kurie pradės darbą aptarnaujant viešojo transporto keleivius mieste. Tai yra […]

9 birželio, 2022

Minėdamas Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Baltijos aplinkos forumas praneša apie 5 kartus išplėstą Punios šilo teritoriją, kuriai suteiktas gamtinio rezervato […]

5 birželio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, dalyvavo antrus metus iš eilės Prezidentūroje vykstančiame Žaliųjų idėjų festivalyje, […]

1 birželio, 2022

Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą. Nepaisant to ir šioje […]

S. Žiūros nuotr.
27 gegužės, 2022

Garsaus tarpukario Lietuvos karininko P. Lukšio vardu pavadinta judri gatvė tampa daug žalesnė. Penktadienį vilniečiai prie profesionalų pasodintų 75 medžių […]

12 gegužės, 2022

Vyriausybė pritarė, kad gamtoje užaugusių vynuoginių sraigių tvarkymo paslaugos būtų įtrauktos į Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas […]

Staffan Widstrand nuotr.
8 gegužės, 2022

„Tai tuomet siūlau pritarti kartu su protokoliniu sprendimu.“ – taip šiandien Vyriausybės posėdžiui pirmininkaujanti Ingrida Šimonytė patvirtino nutarimą, kuriuo didžiąją […]

2 gegužės, 2022

Rekordinis Lietuvos paplūdimių skaičius – net 8 – šią vasarą iškels Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie […]

26 balandžio, 2022

Šiandien minimos 36-osios Černobylio atominės elektrinės avarijos metinės. 1986 m. balandžio 26 d. šios elektrinės reaktoriuje įvyko sprogimas ir į […]

23 balandžio, 2022

Balandžio 23 d. vyko didžiausia iš visų iki šiol buvusių miško sodinimo talka – Nacionalinis miškasodis. Visuose 26-iuose Valstybinių miškų […]

22 balandžio, 2022

Balandžio 22-oji – Tarptautinė Motinos Žemės diena. Ši diena pabaigia kovo 20-ąją, per pavasario lygiadienį, prasidėjusį Žemės mėnesį ir skatina […]

6 balandžio, 2022

Trys šalies savivaldybės – Tauragės, Druskininkų ir Jonavos – skatindamos gyventojus aktyviau naudotis viešuoju transportu, artimiausiu metu planuoja įsigyti 16 […]

Aura Zigmontienė, Simo Bernoto nuotr.
6 balandžio, 2022

Visas pasaulis jau daugiau nei mėnesį seka naujienas, vykstančias Ukrainoje, kurioje vasario 24-osios naktį Rusija pradėjo karą. Tai – socialinė, […]

EP narys Bronis Ropė
1 balandžio, 2022

Žaliųjų bei Socialistų ir demokratų politinės grupės Europos Parlamente patvirtino, kad atmes ES pasiūlymą ženklinti dujas ir branduolinę energiją kaip […]

Eglė Razbadauskaitė
23 kovo, 2022

Vis labiau šildanti saulė vilioja į gatves, parkus, skverus. Bundančios gamtos vaizdai nuteikia maloniai. Pasėdėti saulės atokaitoje su puodeliu kavos, […]

Laura Petruškė
23 kovo, 2022

Tikriausiai daugelio namuose vis dar galėtume rasti plastikinį maišą, pilną kitų plastiko maišelių, laukiančių, kol bus panaudoti dar kartą. Vos […]