Papildomų lėšų oficialiai įvežtų padangų atliekų sutvarkymui savivaldybėms nebereikės skirti

Nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Atliekų tvarkymo įstatymo pataisai, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis, arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Kol kas dažniausiai mokame visi

„Padangų atliekų, suvežtų į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, tvarkymas reikalauja papildomų lėšų. Jas esame nusimatę savivaldybės biudžete. Jei tas atliekas sutvarkys gamintojai-importuotojai, lėšas galėsime skirti kitoš ekologinių problemų sprendimui“, – Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą vertina Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

„Kretingos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse per metus suvežama apie 60 tonų padangų atliekų. Padangų išvežimo iš aikštelės paslaugas perkame. Kaina už vieną toną padangų atliekų išvežimą 2018 metais buvo apie 40 eurų be PVM, 2019 metais yra apie 15 eurų be PVM. Vienos tonos padangų sutvarkymo kaina svyruoja apie 100 eurų, tačiau didžiąją dalį jų sutvarkymo kaštų tvarkytojui apmoka gamintojai0importuotojai. Likusią dalį išlaidų tvarkytojui Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC) sumokama iš rinkliavos mokėtojų surinktų lėšų. Dėl padangų atliekų tvarkymo 2020 m. jau pasirašėme sutartį su gamintojais0importuotojais. Jie žada nemokamai sutvarkyti iki 50 tonų padangų atliekų“, – padangų atliekų tvarkymą Kretingos rajone apžvelgia KRATC  Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.

Visose KRATC administruojamų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse 2018 metais buvo surinkta apie 480 tonų padangų..

„Vidutiniškai per metus surenkama apie 700–900 tonų naudoti nebetinkamų padangų.  Dalį jų priima  AB „Akmenės cementas“. 2018 metais jiems išvežta 111,2 tonos padangų atliekų. Šios dalies tvarkymo sąnaudas dengia gamintojai0importuotojai. Padangų surinkimo ir likusių  nebetinkamų naudoti padangų tvarkymo sąnaudos dengiamos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lėšų. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 2018 m. padangų atliekų sutvarkymas kainavo – 37 362 eurus be PVM“, –paaiškina Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Inga Grigaliūnienė.

Taigi kol kas didžiąją išlaidų, patiriamų sutvarkant padangų atliekas, dalį dengia  gyventojai, sumokėdami rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, mokestį, nepaisant, turi jie automobilį ar ne. Turintieji gi už padangų atliekų sutvarkymą jau sumoka pirkdami naujas padangas

Laimi pasirašę sutartis

 Mažeikių didelių gabaritų atliekų  priėmimo aikštelėje  gyventojai vidutiniškai per metus suveža kiek daugiau nei šimtą tonų senų padangų. Pernai buvo surinkta per 130 tonų. Pagal 2018 m. kovo 16 d. pasirašytą sutartį su Padangų importuotojų organizacija padangos išvežamos ir sutvarkomos  nemokamai.

„Bendradarbiavimas su Padangų importuotojų organizacija išsivystė 2018 metais ir pajutome labai didelę šio bendradarbiavimo naudą“, – teigia Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Rimantas Adomaitis.
Telšių regione yra keturios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose Plungės, Mažeikių, Telšių ir Rietavo savivaldybių gyventojai palieka ir senas padangas. Per metus iš jų į centrą atkeliauja daugiau kaip 400 tonų padangų atliekų. „Kol nebendradarbiavome su Padangų importuotojų organizacija, su padangų atliekomis turėdavome labai daug rūpesčių. Ir į Akmenę deginimui bandėme vežti, ir į Šiaulius, į „Metaloidą“, ir kitų tvarkytojų ieškodavome. Ne visos paieškos baigdavosi sėkmingai. Už šių atliekų sutvarkymą visiems mokėdavome nemažus pinigus. O juk kainuodavo ir padangų atliekų nuvežimas“, – pasakoja centro direktorius Rimantas Adomaitis. Jo teigimu, vidutiniškai padangų sutvarkymas per metus pareikalaudavo apie 10 tūkst. eurų.
Direktorius neslepia – padangų atliekų tvarkymui tekdavo naudoti rinkliavos lėšas.

Pagal 2018 metais pasirašytą sutartį Padangų importuotojų organizacija įsipareigojo sutvarkyti 150 tonų senų padangų. Taigi pernai padangų atliekų tvarkymas Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui kainavo 50 proc. pigiau – 6,5 tūkst. eurų.“

„Galiojantys įstatymai įpareigoja gamintojus ir importuotojus sutvarkyti 80 proc. jų rinkai pateikiamų apmokestinamų gaminių. Vadovaudamiesi įstatymu pernai ir inicijavome sutartis su regioniniais atliekų centrais“, – sako Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.
 „Senų padangų tvarkymas centrui yra didelė našta. Šių atliekų sutvarkymas reikalauja didelių išlaidų. Tad Padangų importuotojų organizacijos vadovės Danguolės Butkienės pasiūlymas finansuoti dalies padangų atliekų sutvarkymą  mums buvo labai didelė parama“, – teigia  Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras vien didelių gabaritų aikštelėse per metus surenka apie 500 tonų padangų. 2018 metais buvo surinkta per 518 tonų. To kiekio sutvarkymas centrui būtų kainavęs beveik 18 135 eurus. Kadangi Padangų importuotojų organizacija finansavo  beveik 210,5 tonos padangų tvarkymą, o tai tvarkymo išlaidas sumažino daugiau kaip 7 tūkst. eurų, tad įmonei padangų tvarkymas kainavo 10 769 euru“, – bendradarbiavimo su Padangų importuotojų organizacija patirtimi dalijasi Gintautas Ulys.

Keleriopa nauda

Padangų importuotojų organizacijos direktorės Danguolės Butkienės teigimu, jos vadovaujamos organizacijos nariai per 2018 metus įvežė apie 16 tūkst. tonų padangų. Surinko ir sutvarkė – apie 13 tūkst. tonų.

Tačiau organizacijos nariai įveža tik dalį padangų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais įvežta 29 319 tonų padangų. Kaip informavo Aplinkos apsaugos  agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vyr. specialistė Jūratė Banelienė,  preliminariais duomenimis, padangų 2018 m. buvo importuota ir patiekta vidaus rinkai apie 27 500 tonų.

„Nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Atliekų tvarkymo įstatymo pataisai išlaidų už padangų tvarkymą nebeturėtų būti, arba jos smarkiai sumažės, nes apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo“, –  pabrėžia Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė. Taigi įstatymo pataisa naudinga tiek savivaldybėms, tiek vartotojams, nes visi gamintojai ir importuotojai privalės sudaryti sutartis dėl padangų atliekų sutvarkymo.

Kaip skelbia įstatymas, šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, proporcinga jų užimamai rinkos daliai, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

„Taip pat įstatyme nurodyta, kad išlaidas turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų, ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį“, – įstatymą cituoja Danguolė Butkienė.

Tačiau įstatymas sureguliuoja oficialiai įvežamų padangų sutvarkymą. Į Lietuvą patenka nemenkas nelegaliai įvežamų padangų srautas. Šių padangų atliekų tvarkymas kol kas gula ant kiekvieno rinkliavos mokesčio mokėtojo pečių.