Parengtam kovos su afrikiniu kiaulių maru planui reikia lėšų
Kiaulėms mirtinai pavojinga liga – afrikinis kiaulių maras (AKM) – Lietuvoje įsitaisė ilgam ir kol kas nežada trauktis, versdamas kiaulių augintojus nuolat skaičiuoti nuostolius. Žemės ūkio ministerija kartu su socialiniais partneriais parengė prevencijos priemonių kiaulių laikymo vietose bei šernų populiacijoje planą ir ruošiasi jį pristatyti Vyriausybei, prašyti paramos.
Šiuo metu šalyje yra 95 versliniai kiaulininkystės ūkiai ir 23 000 mažų neverslinių ūkių. Visi versliniai ūkiai yra nuolat kontroliuojami, jie tvarkingai laikosi nustatytų reikalavimų. Didžiausią pavojų kelia maži ūkeliai, kuriuose AKM dažniausiai pasireiškia dėl biologinės saugos trūkumų ir netiesioginių kontaktų su sergančiais šernais.
Žemės ūkio ministerijoje plano rengėjams diskutuojant dėl prevencijos priemonių, nuspręsta, kad visus smulkius kiaulių laikytojus pirmiausia aplankys seniūnijos darbuotojas. Jeigu jis įtars biologinės saugos pažeidimus, iš karto apie tai praneš veterinarijos specialistams, kurie ūkį patikrins atidžiau. Susitikime kalbėta ir apie bendrų susirinkimų kiaulių augintojams organizavimą rajonuose – jų metu būtų aptartas biosaugos reikalavimų laikymasis, atsakyta į rūpimus klausimus.
Europos Komisija, įvertinusi Lietuvoje taikomas priemones nuo afrikinio kiaulių maro, neseniai priėmė svarbų sprendimą dėl jo zonų. Lietuvos teritorijos dalis, kurioje buvo nustatyta III AKM zona, pakeista į II AKM zoną, kurioje apribojimai ir draudimai kiaulių augintojams yra daug švelnesni. „Zonų persistumdymas įvyko, bet niekas negali pasakyti, ar tos zonos neišsiplės, nes AKM nenuspėjamas”, – pastebėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Praėjusį penktadienį Estijoje kartu su kitų ES šalių žemės ūkio ministrais ir eurokomisaru V. P. Andriukaičiu dalyvavusi susitikime AKM klausimais, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad visos šalys supranta maro paplitimo pavojų. Europos Komisija šiemet Lietuvai VMVT diegiamoms priemonėms skirs 1,4 mln. eurų, tačiau mūsų šalis yra kreipusis ir dėl verslinių kiaulininkystės ūkių patirtos žalos, prašoma bendro finansavimo kiaulienos kainų skirtumui. Beje, kainų kompensavimo prašo ir estai, ir latviai. EK pažadėjo nagrinėti šį klausimą, galbūt net perskirstyti lėšas tarp šalių. „Turėsime įrodyti, kad Lietuvai svarbu būti buferine zona, saugančia kitas šalis nuo AKM. Didžiausia bėda, kad šiandien versliniams kiaulininkystės ūkiams vis dar negalime kompensuoti rinkos pajamų netekimo – kiaulienos kainų skirtumo tarp kiaulių, išaugintų ir parduotų iš III AKM zonos ir kitos teritorijos”, – kalbėjo ministrė.
