Pasakiška paroda
Ignalinos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje vis keičiasi mielos ekspozicijos, pristatančios Ignalinos krašto žmonių pomėgius kolekcionuoti ar kurti gražius dalykėlius. Šįkart į biblioteką eksponatai atkeliavo net iš Kauno. Menininkė Dalia Krasauskienė pristato pasakiškai mielą ir šiltą lėlių parodą. Moters rankomis kurtos lėlės tikrai nuostabios, kiekviena – su savo charakteriu ir gyvenimo istorija. Skaitytojus bibliotekoje pirmiausia pasitinka senelė, sekanti pasaką. Kompozicija gimė pagal to paties pavadinimo S. Neries eilėraštį „Senelės pasaka“. Todėl jos knygoje yra ir apšerkšniję medžiai, ir pusnynuose miegantys miniatiūriniai nykštukai, saulė su nukirptomis kasomis ir žąsinas, bandantis skristi į dausas.
Pagal profesiją Dalia yra buhalterė, nors visada linko prie meniškų veiklų. Nuo paauglystės mėgo žaisti su pačios darytomis popierinėmis lėlėmis – modeliuodavo iš popieriaus rūbus. Vėliau močiutė išmokė siūti. Išskirtinius drabužėlius Dalia siuvo savo vaikams. Moteris viename interviu pasakojo, kad kai vaikai užaugo, o rankos vis ieškojo už ko nusitverti, pradėjo nerti vąšeliu angelus. Juos sustandindavo atskiestais lipalo klijais, kad būtų galima pastatyti. Dovanodavo draugams, pažįstamiems. Bet vieną dieną kažkurioje Kauno senamiesčio galerijoje pamatė lange sėdinčią interjerinę lėlę. „Ji buvo nuostabi! Grįžusi namo ėmiau ieškoti informacijos, kaip tokią pasigaminti“, – prisimena D. Krasauskienė, pirmąją savo lėlę padariusi pagal instrukcijas, rastas kažkokioje knygoje. Ta lėlė nebuvo tokia, kokios tikėjosi. Reikėjo įdėti daug pastangų, kruopštumo ir kantrybės, kol lėlės atgijo tikram pasakiškam gyvenimui.
,,Daugeliui kyla mintis kodėl lėlės, juk tai taip nepraktiška ir kokia iš jų nauda? Tačiau gyvenimas susideda ne tik iš praktiškų dalykų. Ir aš nežinau kodėl būtent jos. Į kai kuriuos klausimus sunku rasti atsakymus. Juk ir žmogų mylim jo neklausdami ,,kodėl?“ Lėles kuriu daugiau, negu 10 metų. Jeigu kas paklaustų ar vėl pradėčiau jas kurti, jeigu atsuktų laiką atgal, nedvejodama atsakyčiau, kad ,,taip“. Lėlės man yra viskas viename: tai hobis su gyvenimo būdu ir trupučiu verslo. Ši veikla teikia atgaivą sielai ir rankoms po kitų darbų. Kai daroma tai kas patinka, atiduodi save visą veiklai, kuri įtraukia iki pat širdies gilumos ir giliau…“,– pasakoja lėlių kūrėja.
