Pasaulį alinant karščio bangoms, planetoje – dar vienas rekordas: jūros ledas Antarktidoje sumažėjo iki neregėto lygio

Kol Šiaurės pusrutulį alina rekordinės karščio bangos, planetos pietuose, kur šiuo metu yra žiema, fiksuojamas dar vienas klimato rekordas: jūros ledo Antarktidoje plotas – beprecedenčio mažumo. Mokslininkai kol kas aiškaus atsakymo, kodėl įvyko toks pokytis, pateikti negali, tačiau kaip vieną iš priežasčių įvardija klimato kaitą.

Beprecedenčiai jūros ledo ploto pokyčiai

Kasmet vasario pabaigoje, kai žemyne yra vasara, jūros ledo Antarktidoje plotas pasiekia žemiausią lygį, o žiemą jis vėl padidėja, rašo CNN.

Vis dėlto šiemet mokslininkai stebi kitokią situaciją.

Šiuo metu jūros ledo plotas yra mažiausias per 45 metus – nuo tada, kai pradėti registruoti duomenys.

Įprastai jūros ledo Antarktidoje plotas yra apie 16,4 mln. kvadratinių kilometrų. Tačiau praėjusią savaitę jo plotas siekė vos 14,1 mln. kvadratinių kilometrų. Reiškia, 2,3 mln. kvadratinių kilometrų plotas, galimai turėjęs užšalti, neužšalo. Tai atitinka tokį plotą, į kurį tilptų maždaug 35 Lietuvos.

2022 m. taip pat buvo fiksuotas mažiausias jūros ledo plotas Antarktidoje žiemos metu per stebėjimų istoriją.

Mokslininkų nerimą dėl šių metų rekordo, kuris pasiektas praėjus vos metams po ankstesnio rekordo, dabar keičia nuostaba. Dalis mokslininkų nerimauja, kad galimai prasideda lėtas jūros ledo Antarktidoje nykimas.

Kai kurie tyrėjai šį reiškinį apibūdino kaip išskirtinį – tokį retą, kad tikėtina, jog jis pasitaiko tik kartą per milijonus metų.

Pasak Kolorado universiteto Boulderyje glaciologo Tedo Scamboso, precedento neturintis šios žiemos reiškinys gali reikšti ilgalaikius pokyčius izoliuotame žemyne.

„Labiau tikėtina, kad Antarktidos sistema neatsigaus taip, kaip atsigavo, tarkime, prieš 15 metų, dar labai ilgą laiką ateityje, o gal ir iš viso neatsigaus“, – teigė jis.

Kiti tyrėjai su prognozėmis – atsargesni. Pavyzdžiui, Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (National Snow and Ice Data Center, NSIDC) vyresnioji mokslininkė Julienne Stroeve CNN sakė: „Tai didelis nukrypimas nuo vidurkio, bet mes žinome, kad jūros ledo plotas Antarktidoje kasmet labai svyruoja“. Ji pridūrė, kad dar per anksti pasakyti, ar tai nauja norma, ar ne.

Tyrėjai bando išsiaiškinti, kodėl įvyko stebimas pokytis

Skirtingai nei Arktyje, kur, stiprėjant klimato krizei, jūros ledo plotas mažėja nuolat, Antarktidoje esančio jūros ledo plotas per pastaruosius kelis dešimtmečius svyravo nuo rekordinių aukštumų iki rekordinių žemumų, o ledo kiekis buvo gana stabilus, todėl mokslininkams sunku nustatyti, kaip jį veikia klimato kaita.

Vis dėlto nuo 2016 m. mokslininkai stebi staigaus jūros ledo ploto mažėjimo tendenciją. Nors natūralūs klimato svyravimai daro įtaką jo dydžiui, daugelis mokslininkų teigia, kad klimato kaita gali būti pagrindinė ledo dangos nykimo priežastis.

„Antarktidos sistema visada buvo labai nepastovi, – sakė T. Scambosas. – Vis dėlto dabartinis kintamumo lygis yra toks ekstremalus, kad per pastaruosius dvejus metus, o ypač šiais metais, kažkas kardinaliai pasikeitė, palyginti su visais ankstesniais metais, kai buvo pradėti registruoti duomenys. Rekordiškai žemas jūros ledo lygis šią žiemą yra signalas, keliantis nerimą.“

Pasak T. Scamboso, jūros ledo nykimą Antarktidoje lemia keletas veiksnių, įskaitant vakarų vėjų aplink žemyną stiprumą, kuris siejamas su didėjančia planetos tarša.

Savo ruožtu Kolorado universiteto Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro vyresnysis mokslininkas Waltas Meieris teigė, kad sunku pasakyti, ar pokyčiai yra natūralūs, ar nulemti žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos, ar tai abiejų veiksnių derinys. Jis atkreipia dėmesį, kad maždaug 1960 m. palydovų nuotraukose matyti panašūs staigūs pokyčiai nuo mažo iki labai didelio jūros ledo ploto.

Ledo dangos mažėjimo poveikis planetai

Jūros ledas atlieka labai svarbų vaidmenį. Visų pirma, jis saugo sausumoje esantį ledą, slopindamas bangas. Dėl ledo nykimo pakrančių ledo dangos ir ledynai yra veikiami bangų ir šiltų vandenų, todėl greičiau tirpsta ir lengviau lūžta.

„Be jo bangos daužosi į ledo šelfus ir sukelia greitesnį jų lūžimą. Tuomet ledo danga gali greičiau nuslinkti į vandenyną ir pakelti pasaulinį jūros lygį“, – sakė Monašo universiteto klimatologas A. Purichas.

Jūros ledo trūkumas taip pat gali turėti didelį poveikį laukinei gamtai, įskaitant krilius (vandenynuose aptinkamus vėžiagyvius – ELTA), kuriais minta daugelis regiono banginių, pingvinus bei ruonius, kurie maitinasi ir ilsisi ant jūros ledo.

Apskritai jūros ledas Antarktidoje padeda reguliuoti planetos temperatūrą, o tai reiškia, kad jo nykimas gali daryti netiesioginį poveikį teritorijoms toli už žemyno ribų.

Be to, jūros ledas atspindi saulės spinduliuotę atgal į kosmosą, ledui ištirpus po juo atsiveria tamsesni vandenys, kurie saulės spinduliuotės nebeatspindi, o ją sugeria, todėl vandenynas dar labiau įšyla.

„Visi klausia, kas dabar vyksta. Tai neįtikėtina. Nerimaujama dėl to, į kokį pasaulį einame. Atsižvelgdamas į įrodymus, manau, kad būtų neatsakinga šių pokyčių nesieti su visuotiniu atšilimu – šiltėjančia atmosfera ir šiltėjančiu vandenynu“, – sakė A. Purichas.