Pasaulinės rinkos 2024-aisiais lėkė DI ir palūkanų normų kalneliais

Nepaisant politinių neramumų, 2024-aisiais akcijų rinkos ir bitkoinas mušė rekordus, o investuotojai entuziastingai pasitiko dirbtinį intelektą, mažesnes palūkanų normas ir pažadus mažinti mokesčius.

Pristatome keturis įsimintiniausius 2024-ųjų finansų rinkų aspektus:

Akcijos krito kaip domino

Trys pagrindiniai Volstrito akcijų indeksai sumušė rekordus ir 2024 m. pasiekė naujas aukštumas: „Dow Jones Industrial Average“ peržengė 45 000, „S&P 500“– 6 000, „Nasdaq Composite“– 20 000 ribą.

„Tai buvo išskirtiniai metai, kuriuos formavo dėl DI plėtros smarkiai išaugusios technologijų kompanijų akcijos“, – teigė „Pictet Asset Management“ vyresnysis investicijų konsultantas Christopheris Dembikas.

Prognozuota, kad „Dow“ indeksas metus užbaigs maždaug 13 proc. augimu, o „S&P 500“ ir „Nasdaq“ indeksai, apimantys technologijų sektoriaus akcijas, turėjo pasiekti atitinkamai 24 proc. ir 30 proc. metinį prieaugį.

„Nvidia“, kuri gamina procesorius, ypač vertinamus DI modeliuose, įskaitant tokias programas kaip „ChatGPT“, akcijos 2024 m. turėjo pakilti daugiau kaip 175 proc.

„Jau praėjo pora metų, kai buvo paleistas „ChatGPT“, ir pora metų, kai DI šurmulys šokdina didžiųjų JAV technologijų kompanijų akcijas“, – sakė „Swissquote Bank“ vyresnioji analitikė Ipek Ozkardeskaya.

„Nvidia“, tapusi DI plėtros ikona, per tą laiką pakilo beveik 1 000 procentų, o „Nuostabusis septynetas“ nuo praėjusių metų lapkričio – beveik 100 procentų“, – pridūrė ji.

„Nuostabusis septynetas“ – septynios bendrovės, plačiai pripažįstamos dėl savo technologinių pasiekimų ir įtakos vartotojams: „Alphabet“ („Google“), „Amazon“, „Apple“, „Meta“ („Facebook“), „Microsoft“, „Nvidia“ ir „Tesla“.

Europos rekordai taip pat sumušti, tačiau prieaugis – ne toks žymus.

Frankfurto DAX, kurio varomoji jėga – verslo programinės įrangos kūrėja SAP (+70 proc.), įveikė 20 000 punktų ribą ir metus užbaigė pakilęs 18,9 proc.

Tokijo „Nikkei 225“ 2024 m. šoktelėjo beveik 20 proc. ir pagaliau viršijo aukščiausią ribą, pasiektą prieš Japonijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimą dešimtajame dešimtmetyje.

Labai politiški metai

Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose pakurstė Volstrito viltis: tikimasi, kad jis įgyvendins savo pažadus panaikinti reguliavimą ir sumažinti mokesčius.

„Rinka tikisi, kad tai reikš didesnį ir ilgesnį augimą“, – sakė „Myria Asset Management“ direktorius Pierre’as Bismuthas.

Tačiau politika ne visada buvo investuotojų draugė. Pažiūrėkite į Prancūziją. Prezidento Emmanuelio Macrono sušaukti pirmalaikiai parlamento rinkimai nepasiteisino – aiškaus nugalėtojo nebuvo, o Paryžiaus CAC 40, kuris prieš rinkimus buvo pakilęs daugiau kaip šešiais procentais, 2024 m. užbaigė smukęs daugiau kaip dviem procentais.

Silpnumas Kinijoje pakirto prabangos prekių ženklų akcijas.

2025 m. investuotojai atidžiai stebės, ar Donaldas Trumpas įgyvendins grasinimus padidinti tarifus, taip pat seks pirmalaikių rinkimų Vokietijoje vasario mėnesį rezultatus.

Bitkoinas, auksas, žaliavos

Bitkoinas, sėkmingai pasitelkęs lūkesčius, kad D. Trumpas panaikins reguliavimą, peržengė 100 000 dolerių ribą ir pabrango daugiau kaip 120 proc. Eteris pabrango daugiau kaip 40 proc., nors ir nepasiekė naujo visų laikų rekordo.

Auksas pasiekė naują rekordą, tapęs saugiu prieglobsčiu geopolitinės įtampos laikais.

Tokios žaliavos kaip kava ir kakava taip pat pasiekė naujus rekordus, nes prasti orai pakurstė susirūpinimą dėl pasiūlos.

Linksmieji pinigų politikos kalneliai

Didžiųjų Vakarų šalių centriniai bankai pagaliau pradėjo mažinti palūkanų normas, kurias buvo padidinę, kad sutramdytų infliacijos šuolį, paskatintą postpandeminio atsigavimo ir Rusijos invazijos į Ukrainą.

Kovo mėnesį pirmąjį žingsnį žengė Šveicarija, po jos birželio mėnesį – Europos Centrinis Bankas, o rugsėjo mėnesį jų pavyzdžiu pasekė Anglijos bankas ir JAV Federalinė rezervų sistema.

Investuotojai ir centriniai bankai nesutarė dėl palūkanų normų mažinimo tempo: ne per greitai, kad vėl neįsipliekstų infliacija, bet ir ne per lėtai, kad nesumažėtų aktyvumas.

Prekyba kartais imdavo svyruoti, nes investuotojai ekonominius duomenis interpretuodavo per jų poveikio FED palūkanų normų mažinimo tikimybei prizmę.

Rugpjūčio mėnesį investuotojus išgąsdino nuviliantys JAV darbo rinkos skaičiai, dėl kurių Volstritas smuko beveik trimis procentais – baiminantis, kad ekonomika gali stovėti ant recesijos slenksčio.

Vis dėlto JAV ekonomika pasirodė esanti atspari, o investuotojai ir FED sušvelnino lūkesčius dėl tolesnio palūkanų normų mažinimo, tuo labiau, kad D. Trumpo tarifai gali sukelti naują infliacinį spaudimą.

Atsižvelgiant į stagnuojantį augimą euro zonoje, tikimasi, kad ECB ir toliau mažins palūkanų normas.